Vizitine šios Vyriausybės kortele tapo pradėta, tačiau taip ir neįgyvendinta mokesčių sistemos reforma.
Ministro pirmininko patarėjo Stasio Jakeliūno vadovaujami ekspertai plušėjo ne vieną mėnesį, tačiau po pirmųjų viešų diskusijų jų darbo rezultatai nugulė į Vyriausybės kanceliarijos stalčius, o A.Butkevičius diplomatiškai pažadėjo, kad darbai bus tęsiami ir į specialistų pasiūlymus bus atsižvelgta ateityje.
Vyriausybės kadencija įpusėjo, o apie skambiai pradėtą mokesčių sistemos reformą niekas nebeprisimena. Karts nuo karto spaudoje sumirga darbo grupės dalyvių įžvalgos apie „Sodros“ problemas ar pavienius naujus mokesčius, tačiau kūnu virsti jos šansų neturi.
Šią savaitę viešumon iškilo nauja mokesčių reformos idėja, kuri jau bręsta Vyriausybės koridoriuose. Tiesa, šį kartą ne po ministro pirmininko, o po socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės sparneliu.
Nauji mokesčiai niekada nebus priimami plojant katučių ir džiugiai krykštaujant.
Ekspertų siūlymai nors ir radikalūs, tačiau girdėti ne kartą – mažesnis darbo jėgos apmokestinimas, progresiniai mokesčiai, didesnis turto apmokestinimas, įskaitant automobilių mokestį, ir kiti. Šie siūlymai teikiami kaip visos socialinės apsaugos sistemos reformos stuburas.
Kaip ir pirmosios mokesčių reformos atveju, siūlymus teikia autoritetingi mokslininkai, specialistai, kurie turėtų atsiriboti nuo politinės konjunktūros ir susitelkti į efektyviausio sprendimo paieškas.
Dar viešai nepasirodęs projektas sulaukė didžiulio politikų pasipiktinimo, opozicijos buvo pavadintas kliedesiu, kuris reikštų ekonominį Lietuvos krachą, o A.Butkevičius tokią iniciatyvą pavadino "perkūnu iš giedro dangaus".
Sunku vertinti pasiūlymus, kai jie įgarsinti tik fragmentiškai. Nauji mokesčiai niekada nebus priimami plojant katučių ir džiugiai krykštaujant. Lygiai taip pat nebus priimtos ir naujosios Darbo kodekso pataisos, nors daugelis sutinka, kad konkuruojant su kitomis regiono valstybėmis tokios pataisos yra būtinos.
Kam užsakinėti milijonus kainuojančias studijas, jeigu jomis vis tiek nebus vadovaujamasi?
Vis dėlto į keletą klausimų kilusio šurmulio fone valdantieji turėtų atsakyti. Pirmas ir esminis klausimas: „Kam užsakinėti milijonus kainuojančias studijas, jeigu jomis vis tiek nebus vadovaujamasi?“
Šios studija kaina viršija 3 mln. litų. Per milijoną buvo numatyta jos viešinimui, o pati A.Pabedinskienė mini net 5 milijonus litų viršijančią sumą. Dalis šių pinigų skiriama iš ES fondų, tačiau vargu, ar reiktų džiaugtis vėjai leidžiant ne tik savo, bet ir kaimynų lėšas.
Nėra tiksliai paskaičiuota, kiek kainavo specialistų darbas rengiant pirmosios mokesčių reformos metmenis, tačiau galima prisiminti kitus konkretesnius pavyzdžius. 2012 m. balandžio mėnesį elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ iš Švedijos bendrovės „Gothia Power“ užsakė 4,34 mln. litų kainuojančią studiją, kuri, pasak premjero A.Butkevičiaus, turėjo padėti apsispręsti dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų.
„Studija parodys tik dar vieną tokį svarbų aspektą, kad turint atominę elektrinę, jeigu ji būtų pastatyta, reikėtų žinoti, iš kur apsirūpinsime papildoma elektros energija ir kokiais tinklais ji būtų paduodama į Baltijos šalis“, – minėjo Vyriausybės vadovas.
Ar kadencijos pradžioje parengus mokesčių reformos planą A.Butkevičius neturėjo mūru stoti už savo komandą ir ginti parengtų pasiūlymų, jeigu jis tiki savo ekspertų kompetencija?
Ar išleisti milijonai padėjo apsispręsti dėl VAE? Teisybės dėlei reikia pridurti, kad Energetikos ministerija ir „Litgrid“ suskubo tikslinti A.Butkevičius teiginius aiškindami, kad studija nebuvo skirta tik VAE klausimams, o analizavo visų elektros jungčių perspektyvas.
Iš čia antras klausimas – kodėl tokios itin brangios ekspertų studijos premjerui tampa staigmena ir „perkūnu iš giedro dangaus“? Juk tokios strateginės valstybės raidos kryptys turėtų būti kasdienis ministro pirmininko galvos skausmas.
Ar kadencijos pradžioje parengus mokesčių reformos planą A.Butkevičius neturėjo mūru stoti už savo komandą ir ginti parengtų pasiūlymų, jeigu jis tiki savo ekspertų kompetencija?
Ar šią savaitę prieš pareikšdamas apie pasiūlymų nepriimtinumą reformuojant Lietuvos socialinės apsaugos sistemą Vyriausybės vadovas neturėtų bent jau sulaukti oficialaus darbo grupės projekto?
Į visus klausimus atsakymas vienas – kaip pastebi daugelis specialistų, skiriamasis šios Vyriausybės veiklos bruožas yra stabilumas. Ir tai nėra blogai. Pokyčiai reiškia riziką, o A.Butkevičius rizikuoti nemėgsta. O ir kam rizikuoti, jeigu aplinkybės leidžia plaukti pasroviui išvengiant didelio bangavimo?
Pokyčiai reiškia riziką, o A.Butkevičius rizikuoti nemėgsta. O ir kam rizikuoti, jeigu aplinkybės leidžia plaukti pasroviui išvengiant didelio bangavimo?
Iš čia aukštas asmeninis A.Butkevičiaus reitingas. Iš čia ir anekdotinės situacijos, kai per dieną iš Vyriausybės vadovo lūpų gali nuskambėti keli vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Pakanka prisiminti premjero pažadus Žygaičių bendruomenei ir bendrovei „Chevron“ prasidėjus skalūnų paieškos epopėjai.
Tai žinant lieka stebėtis ne A.Butkevičiaus pareiškimais, o mokslininkų naivumu, kurie žiniasklaidoje kilus diskusijai apie rengiamas reformas ėmė piktintis, kad kažkas nori nužudyti dar negimusį kūdikį.
Taip pat lieka viltis, kad Vyriausybės kuriamų darbo grupių ir užsakinėjamų studijų skaičius mažės. Kam švaistyti pinigus ir erzinti visuomenę, jei vis tiek nieko daryti nesiruošiama?
