Toks žmonių aktyvumas matomas ne pirmą kartą. Nepaisant tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, prieš šios savaitės rinkimus pastaruoju metu gatvėse vėl ir vėl šmėžavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Prieš 26 metus, prieš išrenkant dabartinį šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, mano šeima paliko Minską. Kraudamiesi daiktus mano tėvai, kaip ir kiti žmonės mieste, smalsiai ir su nerimu stebėjo pirmąsias šalies politines kampanijas.
Rinkimai nebuvo tai, į ką žmonės buvo įpratę žiūrėti rimtai po ilgai trukusio sovietmečio. Tai buvo pirmieji laisvi ir sąžiningi šalies rinkimai ir, pasirodo, paskutiniai.
1994 metais išrinktas A.Lukašenka dažnai apibūdinamas kaip „paskutinis Europos diktatorius“. Per pastaruosius tris dešimtmečius jis per rinkimus užsitikrindavo 80 proc. rinkėjų paramą.
Jis yra populistas, valdantis brutaliais metodais ir gniaužiantis pilietinę visuomenę. Jis šalina savo konkurentus ir žaidžia abiem, tiek Rusijos tiek Vakarų, frontais.
Tai, kad šiuo metu mažėja A.Lukašenkos populiarumas, lemia daugelio metų ekonominis sąstingis, kuris smarkiai paveikė pagrindinius jo rinkėjus – darbininkų klasę, ir ekscentriški netinkami sprendimai dėl koronaviruso.
Jis neuždarė sporto stadionų, o kitose šalyse taikytas prevencines viruso plitimo priemones vadino „isterija ir psichoze“.
Tuo pat metu A.Lukašenka žaidė ledo ritulį priešais minias žmonių ir atstovavo degtinės gėrimo, traktoriaus vairavimo ir pirtinimosi vertybes, kaip apsisaugojimą nuo viruso.
Tačiau atmosfera prieš šiuos rinkimus, A.Lukašenkai siekiant jau šeštosios kadencijos, jau kitokia.
Jis susiduria su populiaria oponente S.Tichanovskaja – 37 metų buvusia mokytoja ir vertėja, kuri niekada nemanė, kad dalyvaus politikoje, jau nekalbant apie kandidatavimą į prezidentus.
S.Tichanovskaja užregistravo savo kandidatūrą po to, kai jos vyras, opozicijos kandidatas į prezidentus ir populiarus „YouTube“ tinklaraštininkas, buvo diskvalifikuotas, o vėliau areštuotas.
Jos pagrindinė idėja paprasta: išlaisvinti visus politinius kalinius ir per šešis mėnesius surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus. Kitos dvi moterys – kito opozicijos kandidato žmona ir trečiojo kandidato kampanijos atstovė taip pat prisijungė prie S.Tichanovskajos kampanijos ir sukūrė vieningą opoziciją.
Baltarusijos gatvėse vėl įsižiebė viltis. Tačiau A.Lukašenka nerodo jokių valdžios atsisakymo požymių ir vargu ar kas nors tikisi, kad S.Tichanovskajai bus leista laimėti oficialiai – kad ir kiek balsų ji gautų.
Rinkimų klastojimo mašina jau dirba visu pajėgumu ir apima tokias priemones, kaip užuolaidų pašalinimą iš balsavimo kabinų, kad primintų rinkėjams, kad jų balsavimas yra atidžiai stebimas.
Vis dėlto pastarųjų savaičių protestai parodė, kad jei bus suvokiama, kad opozicija laimi, o tai neatsispindi oficialiuose rezultatuose, baltarusiai ir toliau neregėtai gausiai protestuos.
Piliečių rankose yra balsavimas ir ėjimas į gatves, tačiau tik pašalinis spaudimas privers A Lukašenką gerbti demokratijos reikalavimus.
Galima tikėtis, kad atsakydamas A.Lukašenka griebsis prievartos ir dar daugiau represijų, kad išlaikytų valdžią. Taip jau buvo 2010 m.
Tokioje situacijoje bus nedaug potencialių tarpininkų. Rusija netinka, nes yra užsiėmusi protestų slopinimu namuose, o prezidento Donaldo Trumpo valdomos JAV autoritariniams režimams yra labiau draugiškos nei priešiškos.
Tai reiškia, kad Europos Sąjunga yra svarbiausia veikėja ginčijamo rezultato atveju. Šios situacijos rezultatai priklausys tiek nuo ES, tiek nuo pačių baltarusių.
Piliečių rankose yra balsavimas ir ėjimas į gatves, tačiau tik pašalinis spaudimas privers A Lukašenką gerbti demokratijos reikalavimus.
Europiečiai nori daugiau tarptautinio bendradarbiavimo ir tokios ES, kuri gintų jų interesus ir teises.
Kadangi A.Lukašenka atsiribojo nuo Rusijos dėl jos dviejų valstybių suvienijimo idėjų, jis tapo labiau priklausomas nuo Europos. Svarbu, kad ES jam primintų, jog pagalba priklauso nuo to, ar rinkimai nėra vien štampuojami.
Padrąsina tai, kad viena iš Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų Nicola Beer, kalbėdama su demokratiją palaikančiais Baltarusijos protestuotojais Frankfurte, patikino juos, esąES atidžiai stebi įvykius. Vis dėlto galiausiai ES veiksmai bus svarbesni nei retorika.
Stebėdama šiuos įvykius jaučiuosi kupina jaudulio ir nerimo, nes šios moterys pripildo vilties gatves, kuriose vaikščiojau būdama vaikas. Tuo metu, kai atrodo, kad Vakaruose demokratija yra pavojuje, nuostabu pamatyti tiek daug energijos, kurios ieškojome norėdami sužydėti namuose.
Įsivaizduokite, kuo ši energija galėtų tapti, jei jai pagaliau būtų leista augti.
Tatjana Margolin yra „Open Society Foundations“ Eurazijos programos direktorė.
-
Į permainas žadančios Baltarusijos opozicijos mitingus renkasi minios žmonių
-
Tankus ir durtuvus minintis Ž.Pavilionis apie A.Lukašenką: „Šitas vyrukas nebeturi nė dviženklės paramos“
-
S.Tichanovskaja: A.Lukašenka gąsdina močiutes Maidanu, bet mes nenorime kraujo
-
A.Lukašenka sako neleisiantis Minsko centre po rinkimų „uždegti laužo“
