Lygiai taip pat Seime gali būriuotis ir suvarytos kasininkės, kurioms anksčiau ar vėliau bus uždrausta dirbti per didžiąsias šventes (taip, dalinant alų ir skalbimo miltelius už stojimą į Europos Sąjungą šitas vakarietiškumo aspektas nebuvo įvertintas). Su plakatais apie atimtą galimybę uždirbti papildomą šimtą eurų. Deja, šventės ir Kalėdų senis ir jūsų neišgelbės.
Šalies regionai kenčia nuo vidinės migracijos į didesnius miestus, nuo mažų algų sindromo, kurį sudrebina tik minimalios algos kėlimas, struktūrinio nedarbo, kuris išvertus į žmonių kalbą reiškia „reikia programuotojų ir statybininkų, o yra tik bibliotekininkų ir vadybininkų”, ir nuo visos Lietuvos vėžio (ar išsigelbėjimo?) – emigracijos į užsienį, todėl likusių ir dirbančių nerimą dėl darbo vietų galima suprasti. O dar degalinių savininkų viešas pareiškimas, kad uždraudus prekybą alkoholiu, jie bus priversti koreguoti verslo planus ir/ar diegti automatines degalines.
Turiu nuraminti protestuoti susiruošusius degalinių operatorius ir prekybos centrų kasininkes – švenčių ir alkoholio draudimas yra mažiausios jūsų problemos. Jūsų darbo vietas sunaikins ne draudimai, kuriais jūs gąsdinami, o technologinis progresas, didesni atlyginimai ir tas pats alkoholis, kaip tai proziškai beskambėtų.
Nuo automatinių degalinių ir savitarnos kasų jus gelbėja ne parduodamas alkoholis, kaip jus bando įtikinti (ar vis dėlto mus?), o nedidelė darbuotojo kaina. Kai Seimas dar kartą, susirūpinęs jūsų gerove, pakels minimalią algą, tai privers jūsų darbdavį pagalvoti, ar jam didinti išlaidas darbuotojams, kurios vis auga ir auga, ar automatizuoti degalinę, taip perkeliant aptarnavimo sąnaudas ant galutinių vartotojų pečių. Tas pats su kasininkėmis.
Nuo automatinių degalinių ir savitarnos kasų jus gelbėja ne parduodamas alkoholis, kaip jus bando įtikinti (ar vis dėlto mus?), o nedidelė darbuotojo kaina.
Oksfordo mokslininkų Carlo Benedikto Frey‘aus ir Michael‘io Osborno studijoje, kurioje aprašoma, kaip skaitmenizacija ir kompiuterizacija keičia mūsų profesinį užimtumą, nurodoma, kad kasininkai yra iš tų profesijų, kurių darbas bus automatizuotas (97 proc. tikimybė), kaip ir degalinių operatorių (98 proc. tikimybė).
Joną, Birutę ar Zitą prie kasos pakeis skaičių kombinacija, kuri bus serijinis roboto gamybos numeris. Ir tai ne fantastika – tai jau vyksta keleri metai ir tuo galite įsitikinti nuvažiavę prisipilti degalų ar skanuodami prekes parduotuvėje.
Nuoroda, kur galite pasitikrinti, kas laukia jūsų profesijos ateityje (studija anglų kalba).
Ironiška, bet protestuojantys prieš draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse tik gilina problemą – pagaliau, kai užsienio portalai paskelbė, jog Lietuva įsitvirtino pasauliniame sąraše kaip lyderė pagal alkoholio suvartojimą vienam asmeniui, ir vietiniams teliko paskelbti liūdną faktą.
Kuo didesnis alkoholio vartojimas, tuo mažiau darbingų gyventojų lieka. O žinant, kad alkoholis ir savižudybės eina susikabinę ranka rankon, tai turi pražūtingą grandininę reakciją – ir ypač regionams, kuriuose yra demografinė krizė. Taigi gelbėjama tai, kas yra pasmerkta laiko.
Kai Seimo nariai gąsdinami 500 darbo vietų naikinimu, kurių bus netekta nustojus prekiauti alkoholiu degalinėse, galima paklausti, ar tokie argumentai sustabdė valstybę nuo Elektroninio deklaravimo sistemos, Elektroninės draudimo sistemos diegimo? Kiek modernizuojant darbo vietas kasmet netenkama tų pačių darbo vietų?
Tad stovintys su plakatais turi suprasti vieną tiesą – metai, kiti, treti ir jūsų darbo vietų neliks, o jus tik ginate kažkieno teisę dar metus užsidirbti ir prarandate tokį brangų laiką.
Išeitis?
Valstybei reikėtų žmonių kompetencijų ugdymu susirūpinti ne tuomet, kai šie beldžiasi į Darbo biržos duris, o ugdant bendrąsias kompetencijas, tokias kaip kalbos, darbas su kompiuteriu, informacijos paieška ir jos prisitaikymas. Tada neteks stovėti su plakatais ir kovoti už tai, kas šiaip ar taip jau yra prarasta.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tomas Bagdonas: Rusijos pamokos Turkijai
