Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Tomas Bagdonas: Rusijos pamokos Turkijai

Paskutinė žinia, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiuntė pasauliui, skamba taip: „Deja, bet gavau naujausius duomenis, kad Turkija bendradarbiauja su teroristine „Islamo valstybe“, tiekiant ir perkant naftą“. Trumpai, bet be galo efektyviai.
Tomas Bagdonas
Tomas Bagdonas / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Iš ten ir numuštas Rusijos lėktuvas, iš ten -  ir nenoras pakelti ragelio ar pasikalbėti su Turkijos lyderiais akis į akį apie susidariusią situaciją. Suprask, su teroristais ir jų rėmėjais nesiderame, su jais mes kovojame, tad tiesa mūsų pusėje – todėl antrinis klausimas, kur tas mūsų karinis lėktuvas skrido, ką kirto ir ar bendravo Turkijos karinės pajėgos su rusų pilotais, ar ne.

Galima tik priminti, ką reiškia valstybei atsidurti teroristų draugų sąraše. Kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Rusija – teroristinė valstybė, rytinėje kaimynėje kilo toks triukšmas, kad Lietuva tapo vos ne priešu Nr. 1. Valstybei, kurioje „fašistas” yra didžiausias keiksmažodis, o paskutiniu metu, atnaujinant ir šiuolaikinant leksiką, „teroristas” yra „fašisto” atitikmuo, panašus kaltinimas yra nacionalinis įžeidimas.

Taigi Rusija konflikte su Turkija ištraukė stipriausią tautinės savimonės kortą, kuri itin veiksminga tiek viduje, tiek išorėje, ypač po įvykių Paryžiuje. Ir jos nereikia įrodinėti. Teroristas yra teroristas, o jei Turkija bendradarbiauja su teroristais, tai įrašoma į tą patį sąrašą. Diskusijos baigtos.

Ką į tai Turkija? Šios valstybės prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas į Rusijos kaltinimus  atsakė, kad „jei tu kaltini kažką kažkuo, tai turi ir įrodyti“ ir metė ant stalo savo postą, pareikšdamas, kad atsistatydins, jei kaltinimai pasitvirtins. Žinant, kaip R. T. Erdoganas vertina valdžią ir ką dėl jos pasiryžęs padaryti, tai skamba kaip labai rimtas pareiškimas, bet ar reikalingas?

Turkijos prezidentą R. T. Erdoganą telieka užjausti patekus į rusišką pasaką ir prisiėmus vaidmenį, kuris, kiek herojus besistengtų, vis tiek bus neigiamas. Kai kalba emocijos, argumentai tyli. Kai vaidmuo tau nuleistas iš viršaus, tai iš vilko nevirsi Raudonkepuraite, kad ir kaip besistengtum.

Toli ieškoti rusiškos propagandos pavyzdžių nereikia. Pažiūrėkime, kuo buvo paversta Lietuva V. Putino retorikoje – dykra. Imamas faktas – emigracija,  - jis hiperbolizuojamas („Lietuvoje beliko 1,5 mln. gyventojų“) ir paleidžiamas į apyvartą. Suprask, jei tai sako lyderis, tai jis negali  klysti. O kokią žinią gauna besiklausantys?, – Lietuva tėra antrarūšė valstybė, kuri neužtikrina piliečiams gerovės, iš kurios žmonės bėga, kur žolė jau ne tokia ir žalia, kaip priklausytų Europos Sąjungos valstybei.

Į rusišką mėsmalę pakliuvo ir ukrainiečiai.  Ukrainiečiams užtruko, kol suprato, kad nereikia stengtis įsiterpti į rusišką pasakojimo versiją – kad kariauja nacionalistai ir rusakalbiai; kad rusiškai kalbantys žudomi; kad Ukrainoje užgrobė valdžią „banderovcai“. Suprato ir ėmėsi veiksmų – visų pirma blokuodami informacijos sklaidą iš Rusijos, tuo pačiu pasakodami savo istorijos versiją ir ignoruodami rusišką jos atitikmenį.

Atrodo, kad tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai suprato, jog pastangos bandyti įsitraukti į rusišką pasakojimą yra nulio vertos. Telieka kalbėti savo balsu, tik, deja, šiuo atveju kalbinis pranašumas yra Rusijos pusėje, dėl tautinių mažumų išsidėstymo.

Todėl Turkijos bandymas kalbėti ir kalbėtis nebus veiksmingas, ant svarstyklių dedant vis didesnį užstatą. Tai rodo Rusijos vakarinių kaimynių karti patirtis. Hegemonas su tariamais vasalais vienoje sakmėje negali dalyvauti lygiaverčiais pagrindais – Turkija neatsiprašė, todėl ir užsikūrė Kremliaus propagandos mašina, kuri šers pasaulį ir tautą vis naujais „pasipiktinimą“ keliančiais „faktais“.

Apžvalgininkai po numušto SU-24 pasidalino į dvi stovyklas – prasidės kariniai veiksmai ar ne? Pirminė naujienų giganto CNN atraštė po numušto lėktuvo skambėjo „Ar tau Trečiojo pasaulinio karo pradžia?“, nurodant kad susidūrė NATO ir Rusijos karinės mašinos. Tiesa pasakius, karas jau vyksta seniai, tik ne toks, kokį pripratę matyti, tad antraštė gerokai pavėluota.

Kai kurie manė, kad konfrontacija turės daugiau vidinių padarinių, nei išorinių.  „Bloomberg“ apžvalgininkas Leonidas Bershidsky‘is teigia, kad Rusijos sankcijos Turkijai tik pablogins paprastų rusų gyvenimą ir anksčiau ar vėliau atsilieps V. Putino valdžiai šalyje. Bet iki šiol visi su ekonomika siejami lūkesčiai nepasiteisino, tad ir šitas greičiausiai bus tuščias.

Tiesa, ekonominės sankcijos anksčiau ar vėliau bus atšauktos, tačiau Turkijos pozicionavimas kaip su teroru susijusios valstybės turės ilgalaikių padarinių paprastų rusų sąmonėje. Įvertinus tai, kad Rusija yra antra pagal dydį Turkijos prekybos partnerė, bus sunku, bet ne beviltiška.

Tai kokia iš viso šito konflikto nauda, kaip bebūtų sunku ją įžvelgti? Telieka viltis, kad plečiantis Rusijos informacinio karo arealui, o jis neabejotinai lydi visus Rusijos vykdomus karus, – tiek tiesioginius karinius, tiek ekonominius, -  reikės mažiau įrodinėti, kad „karas“ – ne tik lėktuvai, ne tik tankai ar pėstininkai, bet ir žodžiai bei  pasakojimai.  Pasaulis vis daugiau labiau supras, su kuo tenka susidurti ir kokių priešnuodžių ieškoti, o niekas taip nesuartina kaip bendra bėda – tai geros naujienos ir Lietuvai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos