Šiame balagane svarbu pastebėti, kad „antitrumpizmas“ savo esme yra paprasčiausias antiamerikietiškumas.
Donaldas Trumpas įkūnija tiek amerikietiškos gyvensenos pranašumus, tiek ydas. Jis visa savo esybe – tikras amerikietis. Amerikietis yra šventai įsitikinęs, kad JAV yra pirmoji valstybė pasaulyje, kad viskas, kas amerikietiška, yra geriausia, kad Tėvynė, jos (ir kiekvieno amerikiečio) klestėjimas, laisvė yra vertybės, kurios tikram amerikiečiui savaime suprantamos. Todėl D.Trumpo šūkis „America first“ („Pirmiausia Amerika“), kuris kelia siaubą europietiškam elitarizmui, eiliniam amerikiečiui yra savas.
D.Trumpo iškilimas pasauliui ūmiai priminė, kad JAV nebenori būti, kaip Baracko Obamos administracijos laikais vienu iš pasaulio galybių žaidėjų, bet ji žada vėl stotis į pagrindinę poziciją. Tokios pretenzijos netruko sukelti antiamerikietiškumo proveržį Europoje, mikliai pasinaudojus pačioje JAV užvirusiomis peštynėmis dėl galios ir kapitalo.
Sunkiai nusakomas antiamerikietiškumo reiškinys yra intelektualų, ypač kairiųjų, minties produktas. Pakanka prisiminti 1842 m. iš kelionės po JAV grįžusio britų rašytojo Charleso Dickenso „Kelionės užrašus“, kuriuose jis aštriai kritikavo amerikiečių gyvenseną. Taip tarp Europos intelektualų bei menininkų sluoksnių pamažu tapo geru tonu bet kuriai progai pasitaikius garsiai kritikuoti viską, kas amerikietiška.
Europos kompleksai JAV atžvilgiu turi istorinį pagrindą. Du sykius JAV sėkmingai įsiterpė į Europoje prasidėjusius pasaulinius karus. Baigiantis XX a. JAV vėl turėjo įsikišti į Europos problemas Balkanuose. Tai liudija, kad senoji Europa neįveikia savo problemų, ir jai vis tenka kviestis į pagalbą savo „dukrą“ vardu Amerika.
Dabar matome, kad Europa nors nesuvaldo migracijos krizės, tačiau puolė reikšti rūpestį dėl JAV taikomų suvaržymų atvykti į šalį piliečiams iš „blogio ašies“ valstybių.
Savo ruožtu Europa menkai prisidėjo prie JAV karo prieš islamo fašizmą, nors pastarojo iškilimui įtakos turėjo būtent Europos didžiųjų valstybių kolonializmas. Rezultatas toks, kad kovoje su Islamo valstybe JAV tenka ieškoti Rusijos pagalbos. Dabar matome, kad Europa nors nesuvaldo migracijos krizės, tačiau puolė reikšti rūpestį dėl JAV taikomų suvaržymų atvykti į šalį piliečiams iš „blogio ašies“ valstybių.
Nesunku pastebėti, kad bet koks JAV iniciatyvumas sukelia isteriją žiniasklaidoje ir politikos kuluaruose. Žinoma, kad šis iniciatyvumas nepasiteisina šimtu procentu, ypač kai amerikiečiai mano, jog demokratiją ant pakuotės užrašius „Made in USA“ įmanoma importuoti kaip kokį „makdonaldą“ į kokią nori šalį.
Ekonomika yra dar vienas Europos kompleksas JAV atžvilgiu. Europos Sąjunga norėjo sudaryti konkurenciją JAV ekonominei galybei. Ambicinga ir arogantiška, jau pamiršta, Lisabonos strategija siekė per penkiolika metų pasivyti Ameriką. Kas iš to išėjo, žinome.
Demokratinis socializmas, gerovės valstybės utopija, eurobiurokratijos įsigalėjimas, nevykęs bendros Europos valiutos projektas žemyne pagimdė ekonominį sąstingį. „Brexit“ tik įrodė, kad dabartinė ES ekonominė ir finansinė politika yra neperspektyvi bei nepatraukli. Jei D.Trumpo administracijai pavyks kilstelėti JAV ekonomiką, tai ES konkurencingumą tik sumažintų.
Be to, Europos politinis elitas bijo, kad D.Trumpo pavyzdys taps postūmiu ir mūsų žemyno dešiniosios alternatyvos judėjimams imti valdžią. Toks scenarijus būtų tikru košmaru galingiausias ES valstybes valdančiai politinei klasei, todėl sukarikatūrintas niūraus, neprognozuotino, siaurakakčio, nekompetentingo, demokratijos budelio D.Trumpo įvaizdis turėtų įbauginti piliečius nekeisti per rinkimus dabartinio status quo.
Tragikomiška, kai į šią JAV prezidento pjudymo kompaniją įsilieja ir Lietuvos viešoji erdvė. Viena vertus, provincialiai atrodo pertiražuojamos nuotaikos iš antitrampinės JAV žiniasklaidos ir kairiųjų organizacijų veiklos. Kita vertus, pasaulį apskriejęs V.Putino ir D.Trumpo bučinio grafitis Vilniuje, vienos didžiausios šalies partijų lyderio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės organizuotos eitynės, kurios buvo įtrauktos į globalių antitrampinių Woman March demonstracijų sąrašą, šalies žiniasklaidos priešiškumas JAV prezidentui, kažin ar liks nepastebėta šios šalies ambasados stebėsenoje, o kai atsiras galimybė aukštam JAV pareigūnui atvykti į Lietuvą, tuomet šie dalykai bus svarstomi ir analizuojami.
Kol kas esame kaip varlė, kuri sėdi šulinyje, o galvoja, kad aplinkui vandenynas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tomas Viluckas: Donaldo Trumpo pergalę lėmė ir krikščionys