Kai prieš pusantrų metų Trumpas paskelbė apie savo kandidatavimą į prezidentus, pasaulyje kilo tik pajuokos banga. Pramogos baigėsi, kai į milijardieriaus rengiamus susitikimus visoje šalyje pradėjo plūsti minios. Per rinkimų vajų jis sistemingai triuškino savo pagrindinius konkurentus, derindamas agresyvią retoriką ir subtilią taktiką.
Šioje taktikoje šalia elito, kuris nesugebėjo pajusti paprastų amerikiečių dvasios ir rūpesčių, kritikos, Donaldas Trumpas sėkmingai apeliavo į rinkėjus, kuriuos pykdė Baracko Obamos administracijos vykdyta politika protegavusi vadinamą „mirties kultūrą“.
JAV rinkimų dieną yra įprasta surengti balsavusių piliečių apklausą, vadinamąją „exit poll“. Šios apklausos rezultatai parodė, kad už Trumpą balsavo didžiausias evangelinių krikščionių ir dauguma katalikų procentas JAV prezidento rinkimų istorijoje.
Skaičiai byloja, kad iš už Trumpą balsavusių buvo – 52 proc. katalikų, 58 proc. – kitų konfesijų krikščionių, net 81 proc. baltųjų, vadinamųjų „atgimusiųjų“ evangelinių krikščionių, 56 proc. – kartą per savaitę dalyvaujančių pamaldose.
Kuo Trumpas patraukė krikščionis?
Atrodytų multimilijardieriaus asmuo neatitinka gero krikščionio vaizdinio – trečioji santuoka, silpnybė dailiosios lyties atstovėms, nepagarba oponentams, didžiavimasis savo sėkme, galia ir turtais, nepalanki migrantams politika. Pridurkime, kad nuo 2008 m. Trumpas asmeniškai neaukoja labdarai.
Trumpas, kuris yra presbiterionas teigia, kad pamaldose neprašo Dievo atleisti nuodėmių.
Trumpas, kuris yra presbiterionas teigia, kad pamaldose neprašo Dievo atleisti nuodėmių, nes mano, kad savo klaidas gali ištaisyti pats ir neverta į šiuos reikalus painioti Aukščiausiojo.
Būsimojo JAV prezidento planas statyti sieną pasienyje su Meksika papiktino ir popiežių Pranciškų: „Kiekvienas, kas jis bebūtų, jeigu nori statyti sienas, o ne tiltus, nėra krikščionis“, – sakė šių metų vasario mėnesį popiežius žurnalistams, grįždamas iš kelionių po Meksiką. „Balsuos, nebalsuos, aš nesikišu. Aš tik sakau, jeigu jis taip kalba, tas žmogus nėra krikščionis“, – tuomet pažymėjo Pranciškus.
Žinoma, šios kalbos sulaukė Trumpo susierzinimo, kuris pareiškė, kad jos yra negarbingos jo tikėjimo atžvilgiu. Vatikanui net teko aiškintis, kad popiežius kalbėjęs ne apie asmenį, o situaciją.
Tačiau krikščionys Trumpui atleido viską dėl vienos priežasties.
Per trečiuosius debatus su Hillary Clinton, Trumpas palietė abortų problemą (jis aborto galimybę numato tik išimtiniais atvejais), pristatydamas savo oponentę kaip abortų šalininkę tokia apimtimi, kuri daugeliui amerikiečių turėjo būti nepriimtina. Faktas iškalbingas – JAV abortų klinikų tinklą turinti organizacija pavadinimu „Planuota tėvystė“ (angl. „Planned Parenthood“) H. Clinton rinkimų kampaniją parėmė 30 mln. dolerių.
Per pirminius rinkimus Trumpas susitikimuose su rinkėjais retai kalbėdavo religinėmis temomis. Tačiau tapęs oficialiu Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą, jis pirmiausiai paramos kreipėsi į evangelikalus, o po to, pradėjo daryti žingsnius ir link katalikų.
Viena vertus, šie veiksmai yra jo aplinkos katalikų veiklos rezultatas, kita vertus, jie atspindi Trumpo poziciją palaikyti negimusios gyvybės gynybą. Trumpas parašė laišką katalikams, kurio tekste jis pažadėjo apsaugoti teisę į gyvybę, religijos laisvę, prieinamą sveikatos priežiūrą, laisvą mokslą, paramą šeimai, darbą visiems. Negana to, jis yra deklaravęs neigiamą požiūrį į vienalytes santuokas.
Visgi nėra abejonių, kad krikščionių balsai padarė svarų įnašą į Trumpo pergalę.
Net jei manytume, kad rinkėjams gyvybės klausimai nėra pirmaeilės svarbos, visgi nėra abejonių, kad krikščionių balsai padarė svarų įnašą į Trumpo pergalę.
Deja, Lietuvoje nėra panašių rinkėjų segmentų tyrimų. Pavyzdžiui, iki šiol lieka neaišku kaip rinkėjus paveikė LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio pozicija artima katalikiškai šeimos, gyvybės ir blaivybės klausimais, taip pat kiek krikščionių balsų prarado TS-LKD dėl savo pirmininko Gabrieliaus Landsbergio liberalaus požiūrio į minėtas temas.
Akivaizdu viena – per anksti iš politinės darbotvarkės mesti į sąvartyną tradicines vertybes. Net jei atrodytų, kad XXI a. sekuliariose visuomenėse religijai vietos nėra.
