Didelei daliai šiuolaikinių žmonių ikikalėdinis laikotarpis reiškia stresą. Jo kilmė – kalėdinių dovanų pirkimas, kurio dedamąją sudaro klausimai: ką, už kiek ir kur?
Britai paskaičiavo – jei visas Jungtinėje Karalystėje įsigytas Kalėdų eglutes sustatytume į vieną eilę, jos ilgis būtų apytikriai lygus atstumui nuo Londono iki Niujorko. Pridėti dar reikėtų 4500 tonų folijos, 13350 tonų stiklo papuošalų ir pakavimo popieriaus, kuris gali apjuosti Žemės rutulį ties pusiauju devynis kartus, ir mes gauname didžiulį kiekį šiukšlių.
Ir tai neskaičiuojant visų tų kalėdinių dovanų ir niekučių, kurie yra išmetami dėl to, kad paseno, susigadino arba pabodo.
Vartojimo virusas prieš pavirsdamas šiukšlių krūva susargdina žmogaus dvasią. Kalėdų dovanų manija yra vienas iš šios ligos simptomų.
Vis dėlto šios aplinkai žalingos tendencijos yra tik dvasinės ekologijos nebuvimo atspindys. Vartojimo virusas prieš pavirsdamas šiukšlių krūva susargdina žmogaus dvasią. Kalėdų dovanų manija yra vienas iš šios ligos simptomų.
Pavyzdžiui, Kalėdų dovanos gali vaidinti svarbų vaidmenį auklėjant vaikus. Vaikų psichologijos ekspertai tikina, kad Kalėdų Senelis gali padaryti rimtą klaidą, atnešdamas per daug dovanų vaikams.
Didelis dovanų kiekis yra ne tik vartotojų visuomenės požymis, bet ir liudija, kad kai kurie tėvai neturėdami laiko praleisti su savo vaikais, kompensuoja šį stygių dovanų gausa.
Iš tiesų, vaikai būna apimti jaudulio, kai pamato pilną svetainę dovanų. Tačiau jų perteklius gali sukelti nepataisomą žalą jaunajai kartai. Gaudami daug skirtingų dalykų mažieji net neturi pakankamai laiko įvertinti jų žavesio, atrasti juos, žaisti su jais. Jie gauna išsyk viską arba beveik viską, ko užsigeidžia, todėl nenuostabu, kad mąžta jų atsparumas gyvenimo iššūkiams ir neišvengiamiems nusivylimams, nes viena pagrindinių tiesų yra negailestinga: niekas negali turėti visko, ką nori.
Tačiau mokslininkai pastebi ir pozityvių tendencijų. Pasirodo, už jas verta dėkoti globaliai finansinei krizei.
JAV mokslininkų grupė, dešimtmečius studijavusi vyresniųjų klasių moksleivių nuotaikas ir pažiūras, priėjo prie išvados, kad 2007–2009 m. ekonominė krizė žymiai pakeitė jų gyvenimiškas nuostatas: dabar materialinės gėrybės nūdienos jaunimą domina daug mažiau.
Ir tai nereiškia, kad jie negali sau leisti patoso ir ryškios šventinės atributikos, kuri būdinga Amerikos vartotojų visuomenėje. Jiems šito paprasčiausiai nebereikia. Tokia požiūrių kaita rodo, kad susidomėjimas materialinėmis vertybėmis tarp jaunų žmonių, atsiradęs apie 1980 metus ir vyravęs kelis dešimtmečius, išseko.
Mokslininkai atrado, kad šiandienos jaunimas – gimęs XXI amžiuje – daugiau dėmesio skiria visuomenės problemoms ir labiau linkęs kreipti dėmesį į kitų gyvenimus.
Žinoma, kad po ankstesnių krizių, ypač Didžiosios depresijos, žmonės nuosaikiau vartodavo ir tapdavo taupesni, bet vos tik ekonominė padėtis eidavo geryn, materialinės vertybės vėl imdavo viršų. Kaip rodo naujausi tyrimai, finansinės būklės blogėjimas lemia socialinių vertybių pakilimą ir individualistinių vertybių menkėjimą.
Be to, mokslininkai atrado, kad šiandienos jaunimas – gimęs XXI amžiuje – daugiau dėmesio skiria visuomenės problemoms ir labiau linkęs kreipti dėmesį į kitų gyvenimus. Tuo pačiu ir savo perspektyvas jie vertina gana optimistiškai.
„Šios ekonominės krizės unikalumas yra tas, kad ji prisidėjo ne prie neigiamo, o, priešingai, prie teigiamo savigarbos formavimo", – teigia mokslininkai.
Kaip čia neprisiminus, kad pačioje ekonominės krizės pradžioje tuometis popiežius Benediktas XVI yra pasakęs: „Neužmirškime ir tikros Kalėdų prasmės. Hedonizmo ir konsumizmo paveikti, mes neretai matome tik pirkimą, tik dovanas, duodamas mūsų artimiesiems ir mainais iš jų gaunamas kitas dovanas. Dabartinė ekonominė krizė, jau palietusi daugybę šeimų ir kelianti grėsmę visai žmonijai, tebūnie paskata iš naujo atrasti paprastumą, draugystę ir solidarumą.“
Pasaulis nestovi vietoje. Akivaizdu, jog reikia puoselėti naują šventės kultūrą, kuri būtų alternatyva viską užgožiančiam paviršutiniškumui. Jokia dovana neturi pakeisti žmogiškumo, įsiklausymo į kito poreikius ir bendrystės.
Kitaip tariant, būtina suvokti tikrąją Kalėdų prasmę – tai šventė, kuri žymi Kristaus atėjimą tarp žmonių, o ne proga išlaidauti ir parodyti savo statusą. Juk visos dovanos tik simbolizuoja didžiausią Dovaną – Dievo artumą žmogui.
Priešingu atveju, Kalėdos ir toliau liks metu, kai visur lakstome, esame paskendę ne kasdieniuose, o šventiniuose, bet rūpesčiuose, nors širdies gelmėse ilgimės šventės jaukumo ir šviesaus tarsi kalėdinės žvaigždės džiaugsmo.
