Nepaisant šalies ekonominės sėkmės, ankstesnius ketverius nacionalistinės dešiniųjų partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymo metus buvę Lenkijos vadovai vertino visiškai neigiamai.
Tačiau tiek jų, kuriuos būtų galima laikyti vakardienos balsu, tiek naujosios Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk nuomonė aktyviai rinkimuose dalyvavusiems lenkams nepasirodė svari. Nacionalistų konservatoriai iš PiS vėl iškovojo įspūdingą pergalę laimėję per 45 proc. balsų. Jiems pavyko pakartoti fenomenalią 2015-ųjų sėkmę, kai partija gavo didžiąją dalį vietų Seime ir sudarė vienpartinę vyriausybę.
Tokios įspūdingos sėkmės raktas – socialiai atsakinga politika. Ją įmanoma įgyvendinti, nes Lenkijos ekonomika vis dar auga greičiau nei vidutiniai Europos Sąjungos rodikliai. Prognozuojama, kad 2020 m. BVP augimas Lenkijoje sudarys 3,7 proc. Tai leidžia valdantiesiems PiS imtis lenkiškos Gerovės valstybės vizijos įgyvendinimo.
Pavyzdžiui, vyriausybė neseniai nusprendė mokėti šeimoms išmokas ne tik už antrą, bet ir už pirmąjį vaiką. Tai sudaro maždaug 117 eurų, o esant vidutiniam atlyginimui mažesniam nei tūkstantis eurų, išmokos už vaikus tampa reikšmingu šeimos biudžeto papildymu.
PiS lyderis Jaroslavas Kaczynskis buvo toks tikras dėl sėkmės, kad dar prieš rinkimus pristatė visuomenei ateinančių 100 dienų ministrų kabineto programą. Vyriausybė, kuriai vadovauti Kaczynskio siūlymu toliau būtų patikėta dabartiniam ministrui pirmininkui Mateuszui Moraveckiui, pateikė 2020 m. biudžeto projektą, kuris pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius nebus deficitinis.
Pavyzdžiui, Kaczynskis LGBT judėjimą pavadino „importu, keliančiu grėsmę lenkų tautai“ ir šį klausimą padarė viena svarbiausių rinkimų vajaus temų.
Nugalėtojai pamalonino ir vyresnio amžiaus rinkėjus atšaukdami ankstesnį vyriausybės sprendimą pakelti pensinį amžių iki 67 metų: vyriausybė sumažino pensinį amžių iki 65 metų vyrams, ir iki 60 metų moterims. Laimėjęs rinkimus, Kaczynskis su bendraminčiais žada naujų lengvatų smulkiajam verslui ir ūkininkams, papildomas išmokas senjorams, taip pat dideles investicijas į infrastruktūros ir medicinos paslaugų plėtrą.
Lenkams imponavo PiS retorika apie tradicinių vertybių apsaugą mobilizavusi konservatyvių pažiūrų rinkėjus. Pavyzdžiui, Kaczynskis LGBT judėjimą pavadino „importu, keliančiu grėsmę lenkų tautai“ ir šį klausimą padarė viena svarbiausių rinkimų vajaus temų. Nieko nuostabaus, nes rugpjūčio mėnesį sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma lenkų LGBT judėjimą laiko antra didžiausia grėsme šaliai po klimato pokyčių. Nevertėtų pamiršti, kad Lenkijoje katalikybė su jos vertybine sistema yra įsišaknijusi labiausiai visoje Europoje.
Per pastaruosius ketverius metus Lenkijos užsienio politikai buvo būdingi gana įtempti santykiai su ES. Varšuva atitolo nuo Briuselio „partijos linijos“ ne tik dėl migracijos politikos (nors šiuo klausimu Vengrija nustatė pagrindinį protesto toną), federalistinių tendencijų, bet ir reformuodama teismų sistemą. ES netgi grasino Varšuvai įveiksminti 7-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, kuris leidžia atimti iš šalies teisę balsuoti ES vadovų taryboje. Nors tokia drausminimo „galimybė“ nebuvo panaudota, tačiau nemalonus prieskonis liko abiems pusėms.
Varšuvos santykiai su Briuseliu greičiausiai nepasikeis perrinkus PiS. Lenkija nesiims jokių drastiškų žingsnių keliančių grėsmę narystei ES, tačiau bandymų pagilinti bendradarbiavimą iš jos pusės nereikėtų tikėtis. Vis tik galėtume teigti, kad po „breksito“ Lenkijos vaidmuo ES išaugs ne tik dėl šalies dydžio, bet ir dėl jos stipriai išreikštos antirusiškos pozicijos bei dėl glaudžių ryšių su JAV, kurie yra laikomi atsvara įtampai su Briuseliu. Kitaip tariant, ES struktūrose Lenkija užims pasitraukiančių britų vietą.
Protautinė ir krikdemiška PiS politika, kurią kažkodėl mūsų nacionalinis transliuotojas pavadino „populistine“, užkariavo lenkų širdis. Kaip ne sykį būdavo procesai Lenkijoje po kažkiek laiko atsikartodavo ir Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje nėra PiS atitikmens. Tėvynės sąjungos lyderis Gabrielius Landsbergis yra viešai sakęs, kad mūsų konservatoriams idėjiškai artimesni yra pagrindiniai PiS konkurentai „Piliečių platforma“.
Vis tik Lietuvai teks bendradarbiauti su nauja – sena kaimynų valdžia. Po Dalios Grybauskaitės eros santykių su Lenkija ledynmečio, teigiamų poslinkių esama. Prezidentas Gitanas Nausėda jau spėjo padaryti ne vieną mostą Lenkijos link, premjeras simboliškai siūlo pagerbti Kaczynskio nuopelnus Lietuvai, bet tik glaudūs ryšiai su mūsų kaimyne padės nepalūžti geopolitinių iššūkių akivaizdoje.