Prisiminkime glaustai kelis VSD veiklos puslapius. Žymusis „paksogeito“ skandalas prasidėjo, kai 2003 metų lapkričio 1 d. dar buvusi neišslaptinta VSD pažyma „Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę valstybės saugumui“ pateko į spaudą ir buvo publikuojama specialiame „Respublikos“ priede. VSD pažymoje buvo teigiama, kad prezidentas Rolandas Paksas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rezultatas – prezidentas apkaltos proceso metu buvo pašalintas iš savo posto ir jam uždrausta daugiau kandidatuoti į bet kokias valstybines pareigas, kur reikia prisiekti valstybei.
Atsakingų vėl nebus, nes politikams tik reikalingi karai. „Jei valdovas nori išlaikyti valdžią, jis turi paskelbti karą“, – savo veikale „Valdovas“, rašė politologų tėvas Nikolo Makiavelis.
Prezidentu, pagal Konstituciją, kad ir trumpam, tapo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas – tuometinės Seimo valdančiosios daugumos atstovas. Netrukus po neeilinių rinkimų į prezidentūrą grįžta Valdas Adamkus, o su juo valdžios svertus uzurpavo vadinamoji „valstybininkų“ grupė.
2006 m., kai Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tyrė Vytauto Pociūno žūties aplinkybes, tyrimo metu VSD atsisakė Seimui pateikti savo parengtas pažymas apie galimus valstybės tarnautojų ir pareigūnų korupcinius ryšius su Rusijos dujų tarpininkais. Tuomet su pareigomis turėjo atsisveikinti VSD šefas Arvydas Pocius ir apkaltinus informacijos nutekinimu antrosios valdybos kontržvalgybos skyriaus viršininkas Vytautas Damulis bei jo bendradarbis Kastytis Braziulis. Pažymų Seimas taip ir nepamatė, o kilęs triukšmas padėjo Tėvynės sąjungai ateiti į valdžią.
Tais pačiais metais VSD atliko reidą į Darbo partijos būstinę, po kurio prasidėjo dešimtmetį užsitęsusi šios partijos bylos epopėja, pasibaigusi šnipštu.
Dabar vėl VSD pažyma, vėl ore tvyro saspenso pojūtis, vėl įvairios įvykių versijos, kurios verčia nesustoti tik ties triukšmu viešojoje erdvėje. Tačiau persekioja sumautas deja vu, nes jau viskas buvo. Pakėlus senus laikraščius ir portalų archyvus rasite EBSW, Achemą, Aviabaltiką, Dujotekaną, VP 10, Rubiconą, Vikondą ir kitas verslo struktūras, kurioms politika ir politikai buvo tik įrankiai žarstyti mokesčių mokėtojų milijonus, o tai ir milijardus.
Po skambių teisėsaugininkų akcijų, spec. tarnybų pažymų paviešinimų politikai mušdavosi į krūtinę ir suokdavo apie apsivalymą. Ir kas esmingai pasikeitė? „MG Baltic“ voratinklio gijų pėdsakai rodo, kad nieko. Kodėl? Nes klesti nebaudžiamumas. Ar bent vienas oligarchas ar politikas sėdi už grotų, ar už įstatymo ribų atsidūrė bent viena „uabinė“ partija?
Jau beveik trisdešimt metų stambaus kapitalo, politikos ir žiniasklaidos kiborgas siautėja Lietuvoje. Kaip teigė vienas šviesiausių vakarietiškos civilizacijos protų, šv. Aurelijus Augustinas: „Valstybė be teisingumo virsta plėšikų lindyne“. Nieko nuostabaus, kad pagal ekonominius rodiklius velkamės ES šalių lentelės gale, o iš kyborgo karalystės masiškai emigruoja žmonės.
Naujasis VSD darbas optimizmo neteikia, nes kol kas klausimų daugiau nei atsakymų. Visuomenei pažymoje pateikta informacija yra akivaizdžiai selektyvi, o buvusių spec. tarnybų vadovų paaiškinimai, kad reikia nusikalstamai veiklai įrodyti faktų, tokias pažymas paverčia tik politinių kovų ginklu.
Kas konkrečiai pasikeis po NSGK vykdomo tyrimo? Pasirodo visi (išskyrus liberalus) viską žinojo. Prezidentė neslepia, kad žinojo apie „MG Baltic“ ir Eligijų Masiulį, bet tai nesutrukdė jai familiariai su juo bendrauti. VSD 10 metų stebėjo, rinko medžiagą, o tuo metu vyko rinkimai, formuojamos vyriausybės, kurių statytiniai ministrai D.Mockaus imperijai atsukdavo viešųjų pirkimų čiaupus.
Vėl verta prisiminti, kad prezidentė per 2011 m. metinį pranešimą žadėjo, kad kiekvieną kartą, „kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija.“ „MG Baltic“ mezgė savo voratinklį ant valstybės kūno per abi D.Grybauskaitės prezidentavimo kadencijas.
Iš VSD pažymos aišku, kad „MG Baltic“ 2008 m. netiesiogiai dalyvavo „Permainų koalicijos“ formavime, nuo pat derybų pradžios. Andrius Kubilius buvo nekaltas lyg vaikas ir nematė kaip iš jo ministerijų teka milijardai, nors jo buvęs patarėjas V.Valentinavičius mano, kad šalies vadovai apie situaciją bendrais bruožais tikrai žinojo ir iš saugumo gaudavo pažymų.
Tačiau atsakingų vėl nebus, nes politikams tik reikalingi karai. „Jei valdovas nori išlaikyti valdžią, jis turi paskelbti karą“, – savo veikale „Valdovas“, rašė politologų tėvas Nikolo Makiavelis. Todėl šalies politikoje vis klesti paslaptingo žinojimo svertai, skeletai spintoje, kurie leidžia užsiimti įvairaus pobūdžio manipuliacijomis.
Tik kiek ilgai su tuo taikstysis Lietuva? Dar tris dešimtmečius?
