Viena vertus, gyventojai jau priprato prie nestabilaus Baltarusijos rublio kurso, kita vertus, stabiliai santaupas laiko bei viską perskaičiuoja į dolerius. Įpročių nepakeitė net euro įvedimas Latvijoje ir Lietuvoje – važiuojantys į Vilnių minskiečiai, kaip ir ankščiau, keičia dolerius į naują Lietuvos valiutą.
Baltarusiškam rubliui kelių procentų devalvacija – normalus reiškinys, bet kartais valdžia Baltarusijos gyventojams paruoša didesnių siurprizų: 2009 m., dar neatsigavus piliečiams po Naujųjų metų šventimo, rublis buvo devalvuotas 20 proc., o 2011 m. spalio 21 d. – net 56 proc. Dar 2008 m. pradžioje vienas JAV doleris kainavo 2150 rublių, dabar – 17500, rekordiniais 2011 m. infliacija pasiekė 108,7 proc.
Nemažiau aštresnė buvo gyventojų reakcija į lapkričio 4 d. po pietų paskelbtą Nacionalinio Baltarusijos Respublikos banko pranešimą, kad Respublikos Prezidento dekretu nuo 2016 m. liepos 1 d. bus įvykdyta rublio denominacija. Ši diena buvo ilgai laukiama. Jau kelerius metus šalies valdininkai minėjo denominacijos būtinumą, bet reformų atidėliojimą sąlygojo nestabilus nacionalinės valiutos kursas.
Ateinančiais metais dabartiniai 10 tūkstančių rublių taps vienu nauju rubliu. Tokių pačiu santykiu 1995 m. zlotą sėkmingai denominavo Lenkija, bet Baltarusijos atvejis atrodo visiškai kitoks.
Dabar, praėjus beveik mėnesiui po prezidento rinkimų, prieš pat naujos kadencijos inauguracija, galima paskelbti „stabilumą“ ir pasiryžimą reformoms, nepaisant vis dar dviženklio infliacijos indekso, nors, specialistų teigimu, tokio tipo reformos gali būti sėkmingos tik esant kelių procentų infliacijai.
Ateinančiais metais dabartiniai 10 tūkstančių rublių taps vienu nauju rubliu. Tokiu pačiu santykiu 1995 m. zlotą sėkmingai denominavo Lenkija, bet Baltarusijos atvejis atrodo visiškai kitoks. Tai bus jau trečia reforma nuo nepriklausomybės paskelbimo, ir jau antra denominacija nuo nacionalinės valiutos įvedimo. Jau vieną kartą – 2000 m. – rubliui buvo „nukirsti“ 3 nuliai, o vieno rublio banknotas buvo išimtas iš apyvartos tepraėjus 4 metams nuo jo įvedimo.
Nuo pat TSRS žlugimo ir nacionalinės valiutos įvedimo Baltarusijoje nebeliko monetų, todėl ir šalies gyventojų piniginės dažniausiai nėra pritaikytos metaliniams pinigams. Todėl nieko stebėtino, kad daugiausia komentarų sulaukė žinia, kad naujoji reforma įveda monetas ir net – iš karto aštuonias naujas monetas.
Vieno ir dviejų rublių monetose matomos gan aiškios inspiracijos, spalvos atžvilgių jos labai panašios į lito ir zloto monetas. Reverse – šalies herbas ir monetos iškalimo data, aversas – nominalas bei tautinis motyvas, simbolizuojantis „žmogaus troškimą laimės ir laisves“.
Kartu su monetomis į apyvarta Baltarusijoje grįžta ir kapeikos (dar vartojamos Rusijoje ir Ukrainoje) – „bronzinės“ 1, 2 ir 5 kapeikų monetos su turtą ir išteklius simbolizuojančiu ornamentu, bei „auksinės“ 10, 20 ir 50 kapeikų monetos su derliaus ir gyvenimo jėgos simboliu. Monetų dizainas iškart sulaukė nemažai kritikos. Bent iš projektinio įvaizdžio jos neatrodo labai estetiškos. Ypač krenta į akis minuskulų panaudojimas aversuose.
Baltarusijos banko pranešime randame informaciją, kad banknotai atitinka šūkį „Mano šalis – Baltarusija“: aversuose vaizduojami architektūros objektai, reversuose – įvairūs kultūros reiškiniai. Kiekvienas iš banknotų yra skirtas vienam iš administracinių vienetų, t.y. šešios apskritys ir apskrities statusą turintis Minsko miestas.
Viskas sudėliota abėcėlės tvarka, pažįstama jau iš automobilių valstybinių numerių sistemos. Tiesa, kaip ir registracijos numeriuose, taip ir čia, priimta rusų kalbos abėcėlės tvarka, kurioje, lyginant su baltarusiška abėcėle, Minsko ir Mogiliovo apskritys susikeičia vietomis.
Nacionalinis Baltarusijos bankas paskelbė, kad naujos kupiūros buvo sukurtos ir atspausdintos dar 2008 m., bet, prasidėjus pasaulinei ekonominei ir finansinei krizei, padėtos į saugyklą.
Nors bankas pabrėžia, kad banknotuose bus išsaugotas paveldimumas – kai kurie objektai naujuose banknotuose atitiks esančius senesnėse – 2000 m. – kupiūrose, šįkart jis nėra visiškai užtikrintas. Per pastarąją prieš penkiolika metų vykdytą reformą naujose banknotuose esantys objektai atitiko esančius ankstesniuose, pavyzdžiui, naujas vieno rublio nominalo banknotas vaizdavo Nacionalinės Mokslų akademijos pastatą Minske, kuris buvo ir ikireforminiame 1000 rublių banknote, atitinkamai, naujas 100 rubliu ir senas 100 000 rublių banknotas vaizdavo Minsko operos ir baleto teatrą.
Šįkart aiškiai matome, kad reforma buvo planuojama anksčiau, dar esant senesniam – prieškriziniam valiutos kursui, ir buvo planuojama nuo rublio „atkirsti“ ne keturis o tik tris nulius. Tokiu atveju ant banknotų pavaizduoti objektai sutaptų. Galima manyti, kad toks pasikeitimas ir vaizduojamų objektų nesutapimas, sukels labai daug problemų, ypač vyresniems žmonėms. Su labai dideliais nepatogumais susidurs ir Baltarusijoje viešintys užsieniečiai, nes pusmetį apyvartoje bus ir senos, ir naujos kupiūros.
Nacionalinis Baltarusijos bankas paskelbė, kad naujos kupiūros buvo sukurtos ir atspausdintos dar 2008 m., bet, prasidėjus pasaulinei ekonominei ir finansinei krizei, padėtos į saugyklą. Todėl nieko keisto, kad ant banknotų galime pamatyti ilgamečio Nacionalinio banko prezidento Petro Prokopovičiaus parašą (krizės laikotarpiu ir esant nuolatiniam valiutos trūkumui rinkoje, baltarusiai sukūrė internetinę valiutos keityklą internete prokopovi.ch).
Tai ne vienintelis brokas, pastebėtas naujose kupiūrose – 50 rublių banknote žodis „penkiasdešimt“ yra užrašytas senąja, iki 2008 m. naudota baltarusių kalbos rašyba. Nacionalinis bankas gana greitai sureagavo į pastabas ir paskelbė, kad spausdinant naujuosius banknotus klaidos bus ištaisytos.
Pinigai, o ypač banknotai, yra laikomi vienu iš pagrindinių „atminties“ politikos įrankių, nes juose vaizduojamus simbolius kasdien mato visi šalies gyventojai. Neretai piniguose vaizduojami simboliai sukuria tam tikra hierarchiją, galimai atspindinčią ir šalies vertybių hierarchiją.
Naujas banknotų komplektas stebina ne vienu aspektu. Pirmiausia, nebeliko nei vieno objekto, susijusio su Antruoju pasauliniu karu, neabejotinai laikomo pagrindine atminties figūra Baltarusijoje.
Šiame kontekste Baltarusijos banko pasiūlymai atrodo labai įdomiai ir aiškiai atspindi naujas (nors ir ne pačias naujausias) tendencijas „atminties“ politikoje. Dar nepriklausomybes pradžioje buvo planuojama kaip nacionalinę valiutą įvesti talerį, aiškiai remiantis LDK tradicija, bet viskas baigėsi rublio įvedimu, tuo pačiu tęsiant rusiškąsias ir tarybines tradicijas. Talerio, kaip nacionalinės valiutos, idėja vis dar gyvuoja opozicijoje.
Grįžtant prie simbolių, ankstesnieji banknotai puikiai integravo įvairius baltarusiškus pasakojimus, susijusios tiek su sovietine Baltarusija (Minsko modernizmas), tiek Antruoju pasauliniu karu (Bresto tvirtovė) bei LDK laikais (Myriaus ir Nesvyžiaus pilis), papildant šį mišinį sportu bei pramogomis (Vitebsko Vasaros estrada). Lygiagrečiai buvo nustumtas tautinis pasakojimas su tautinio atgimimo simboliais.
Naujas banknotų komplektas stebina ne vienu aspektu. Pirmiausia, nebeliko nei vieno objekto, susijusio su Antruoju pasauliniu karu, neabejotinai laikomo pagrindine atminties figūra Baltarusijoje. Taip pat ištrintas visas XX amžius ir Baltarusijos TSR laikotarpis. Labiausiai stebina, kad pirmą kartą yra matomi tautinio atgimimo elementai, taip pat ir religiniai elementai, tiesa, reprezentuojantys išskirtinai stačiatikiškas tradicijas.
Naujose banknotuose į akis krinta ir valstybinių simbolių nebuvimas. Monetose herbas yra, tačiau banknotuose jo jau neberandame. Tai – gana retas atvejis, ir tik iš dalies gali būti paaiškintas tuo, kad nauji pinigai buvo įkvėpti eurų, kuriuose tokios simbolikos vietą užėmė Europos Sąjungos vėliava. Gaila, bet kol kas nėra žinomas naujų banknotų dailininkas, tiesa, „anoniminis dizainas“ būdingas visai baltarusiškai simbolikai. Gal kažkada susipažinę su autoriumi sužinotume daugiau apie inspiracijas ir idėjas?
Kaip ir europinėje valiutoje, pats mažiausias naujo Baltarusijos rublio nominalas yra 5. Banknotas yra skirtas Bresto apskričiai. Jame pavaizduotas unikalus XIII amžiaus paminklas – Kameneco bokštas. Permainos, lyginant su senesniais rubliais, akivaizdžios. Anksčiau šiam regionui „atstovavo“ Bresto tvirtovė-didvyrė, kuri yra viena iš pagrindinių Didžiojo Tėvynės karo Baltarusijoje simbolių. Reverse – Vakarų Polesės regioną vaizduoja pirmosios slavų gyvenvietės, odinės juostos, medinis ratas ir archeologinis kompleksas „Bierascie“.
Labiausiai stebina, kad pirmą kartą yra matomi tautinio atgimimo elementai, taip pat ir religiniai elementai, tiesa, reprezentuojantys išskirtinai stačiatikiškas tradicijas.
Panaši situacija ir su 10 rublių banknotu, kuriam „atstovauja“ Vitebsko apskritis. Jame dominuoja religinė tematika – XII a. Polocko Išganytojo cerkvė, seniausias objektas Išganytojo ir Šv. Efrosinijos Polockietės stačiatikių moterų vienuolyno komplekse, vienas iš svarbiausių ir reprezentatyviausių stačiatikybės istorinis objektas Baltarusijoje.
Religinė tematika tęsiama ir kitoje banknoto pusėje – Šventosios Efrosinijos kryžiaus pavidalu (būtent tokios formos kryžių randame baltarusiškoje Vyčio versijoje, kuris buvo vaizduojama valstybės herbe 1991-1995 m., pats kryžius yra laikomas sovietinės okupacijos simboliu) ir papildoma knygų motyvais – pirmo spaustuvininko Pranciškaus Skorynos skiriamuoju ženklu.
20 rublių banknotas skirtas Gomelio apskričiai. Jame, kaip ir dabartiniame 20 000 banknote, vaizduojami Gomelio Rumiancevų ir Paškevičių rūmai. Šis architektūros paminklas pradėtas statyti kaip tik po pirmo ATR padalinimo. Reverse tęsiama dvasinė tematika – Turovo miestas ir „Turovo evangelija“ (vienas iš seniausių slavų raštijos paminklų (šiuo metų saugomas Vilniuje)), kuriuos koliaže papildo varpas ir skulptūros fragmentai.
50 rublių banknotas reprezentuoja Gardino apskritį ir Myriaus pilį. XV ir XVI amžių sandūroje statyta pilis per amžius buvo valdoma Radvilų. Ji yra vienas iš keturių į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Baltarusijoje esančių objektu. Reikia pažymėti, kad nuo banknotų projekto pabaigos pilis buvo įspūdingai restauruota ir dabar yra vienas pagrindinių turistinių objektų Baltarusijoje. Reverse randame nelabai įspūdingą koliažą, skirtą dailės tematikai: lira, plunksna, popierius ir natos.
Kitas objektas iš UNESCO paveldo sąrašo, taip pat priklausęs Radvilams, yra pilis Nesvyžiuje, kuri yra vos 30 km nuo Myriaus. Miestelius skiria administracinė siena tarp Gardino ir Minsko apskrities, todėl natūralu, kad būtent šis objektas puošia 100 rublių banknotą (kaip ir dabartinį 100 000 rublių banknotą).
Nesvyžiaus pilis taip pat buvo neseniai restauruota ir iš buvusios sovietinės gydyklos transformavosi į įspūdingą didikų rezidenciją. Banknoto reverse – koliažas, skirtas visuotinėms šventėms (Kalėdų žvaigždutė, būgnai, smuikas kartų su... Slucko juostomis) ir teatrui.
Dabartinių pinigų motyvai atsispindi ir 200 rublių banknote: Mogiliovo apskritį vaizduoja Rusijos imperijos laikų architektūra – Mogiliovo Žemės banko (tarybiniais laikais „Mogiliovo pravdos“ redakcijos būstinė, dabar Apskrities Dailės muziejus) pastatas, statytas XX a. pradžioje, jungiantis klasicizmo ir moderno stilius. Buvusią Mogiliovo miesto didybę (ilgą laiką buvo vienas iš svarbiausių ūkio ir prekybos miestų LDK) vaizduoja reverse esantys simboliai, skirti miestams ir amatininkystei – Mogiliovo miesto raktas ir antspaudas, kokliai, ornamentuotos geležinės grotos.
Panašiai, kaip ir euro banknotuose, taip ir pats aukščiausias 500 rublių nominalas reprezentuoja pačią moderniausią architektūrą. Šiuolaikinės Baltarusijos simbolis – 2006 m. atidarytas Nacionalinės Baltarusijos bibliotekos pastatas. Bibliotekos vaizdavimas banknotuose – retas atvejis, bet ne Baltarusijoje. Ant 2000 m. išleistų 10 rublių taip pat randame Nacionalinės bibliotekos pastato piešinį, tiesa, senesnio, pastatyto konstruktyvizmo stiliumi 1932 m., pagal Grigorijaus Laurovo projektą.
Banknoto reverse – labai įdomus rinkinys: paparčio lapas, plunksna, rašalas ir knygų viršeliai. Knygos reprezentuoja tautinio atgimimo laikotarpio poetus, baltarusių literatūros klasikus. Viena iš pavaizduotų knygų išleista Vilniuje: Maksimo Bahdanovičiaus „Vianok“ išspausdinta Martyno Kuktos spaustuvėje 1913 m. Kitos dvi – Jankos Kupalos „Tuteišyja“ ir Jakubo Kolaso „Symon Muzyka“ – išleistos Minske XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Labai keista, tačiau tik šių dviejų knygų viršeliai reprezentuoja visą BTSR laikotarpį (nors J.Kupalos veikalas nuo 1930 m. BTSR buvo uždraustas), iki šiol dominuojantį simbolinėje erdvėje. Jos naudojamos kartu su Baltarusijos modernybė vaizduojančiu objektu, per pastarąjį dešimtmetį tapusiu beveik visos šalies simboliu. Vis tik pastebimas tradicinis Baltarusijos susiskirstymas į Rytus ir Vakarus. Vakarų Baltarusijai atstovauja LDK ir senesnių laikų vaizdiniai, o Rytams – rusiška imperinė architektūra.
Vis tik šiuo metu, atrodo, labiau nei simboliai Baltarusijos visuomenę domina klausimas, ar tikrai dabar tinkamas metas įgyvendinti pinigų reformą, ir kada vėl bus nauja reforma ir reikės skubėti atsikratyti monetomis.
Tomasz Błaszczak yra istorijos mokslų daktaras, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Česlovo Milošo centro mokslo darbuotojas
