Artėjant šv. Kalėdoms – žmogaus susitikimo su Dievu šventei, Bažnyčios liturgijoje vis garsiau aidi džiaugsmo balsai.
Pranašas Izaijas kalba apie džiaugsmingą tremtinių sugrįžimą iš Babilono: „Kuriuos Viešpats išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Zioną su giesme, amžinu džiaugsmu vainikuoti. Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys“ (Iz 35,10). Šis tremtinių sugrįžimas į tėvynę mums turi priminti sugrįžimą pas Dievą, iš kurio rankų esame išėję.
Džiaugsmingas šv. Kalėdų laukimas teprimena būsimąjį susitikimą su Jėzumi.
Trečiąjį Advento sekmadienį apaštalo Pauliaus lūpomis mums skelbiama kita džiaugsmo žinia: „Viešpaties atėjimas arti“ (Jok 5, 8). Džiaugsmingas šv. Kalėdų laukimas teprimena būsimąjį susitikimą su Jėzumi.
Apmąstant šį susitikimą kartais gali sukirbėti abejonė: ar tikrai jis įvyks? Ar tikrai kelsimės iš numirusiųjų ir amžinai būsime Dievo artumoje?
Evangelija mums pristato Mesijo atėjimu abejojantį Joną Krikštytoją. Šventoji Dvasia jam buvo apreiškusi, kad prie Jordano ateinantis Jėzus yra tas Mesijas, kurio Izraelis laukė ilgus amžius. Tačiau kai Jonas atsidūrė kalėjime, jį apniko abejonės. Jonas neturėjo atsakymo: kodėl jo skelbtas Mesijas leidžia jam tūnoti kalėjime ir laukti mirties bausmės? Nejaugi jis negali sužlugdyti Erodo kėslų?
Panašiai kaip Jonas, ir mes galime suabejoti Dievo buvimu, prisikėlimu iš numirusiųjų, Jėzaus dieviškumu ir kitomis krikščioniškojo tikėjimo tiesomis. Nėra žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs panašių abejonių.
Abejonių atsiranda, kai joms kilti yra palankios sąlygos. Kai žmogus kenčia, kai skaudžiai klysta arba kai gyvena netikinčiųjų žmonių apsuptyje. Abejonės nėra blogis, nes jos gali paskatinti gilintis į tikėjimo paslaptis, tačiau jos gali ir nutolinti nuo tikėjimo.
Ką daro abejonėse paskendęs Jonas Krikštytojas? Nesugebėdamas pats išsklaidyti abejonių, siunčia savo mokinius pas Jėzų išsiaiškinti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Mt 11, 3). Jonas kiekvienam abejojančiam primena ne tūnoti abejonėse, bet bandyti jas išsklaidyti.
Jėzus į Jono mokinių klausimą atsako labai dalykiškai: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena.“ Po Jėzaus atsakymo Jonas nurimo – jo misija atlikta ir jis gali ramiai laukti karaliaus nuosprendžio gyventi ar mirti.
Ačiū Dievui, kad abejonės pastūmėjo labiau gilintis į tikėjimo klausimus ir ieškoti atsakymų, kodėl verta tikėti į Dievą ir būti krikščioniu.
Kai mums kils abejonių, pirmiausia ieškokime atsakymo, dėl ko jos kyla. Kartais užtenka atlikti gerą išpažintį ir visos abejonės dingsta. Kartais reikia paimti į rankas gerą knygą ir pasigilinti į tikėjimo klausimus. Kartais padeda pokalbis su dvasios tėvu, galinčiu išsklaidyti abejones ir pagilinti tikėjimą. Kartais reikia pakeisti aplinką, draugus, nes mums, žmonėms, yra svarbu, su kuo mes bendraujame ir ką nuolatos girdime. Jeigu nuolatos girdėsime tik netikinčiųjų ar Dievui abejingųjų balsus, neišvengiamai susidursime su abejonėmis. Esu asmeniškai išgyvenęs daug abejonių, kai jaunystėje iš smalsumo skaičiau daug ateistinių knygų. Ačiū Dievui, kad abejonės pastūmėjo labiau gilintis į tikėjimo klausimus ir ieškoti atsakymų, kodėl verta tikėti į Dievą ir būti krikščioniu.
Šv. Kalėdos tik tuomet atneš daug džiaugsmo, kai mes jų lauksime gilindami savo tikėjimą ir, panašiai kaip Jonas Krikštytojas, išsklaidydami turimas abejones.
