Pelėms labai sunku gyventi, visi jas uja, nuolat reikia slėptis. Sako, gal paklausiam apuoko, juk protingiausias gyvūnas miške, tikrai ką nors patars kaip čia tą problemą spręsti. Nusiunčia emisarus, tie išdėsto reikalą.
Apuokas pamąsto ir sako:
– Žinau! Tapkit ežiukais! Ežiukų niekas nepuola, o jei puola, jie susisuka į kamuoliuką ir taip apsisaugo.
– Valio! – apsidžiaugia pasiuntiniai ir išskuba pas saviškius gerosios naujienos pranešti. Tik beeidami susimąsto: o tai kaip tais ežiukais tapti? Grįžta pas apuoką pasiklausti. Apuokas:
– Aš strategas, taktika jau ne mano reikalas.
Šį anekdotą prisiminiau vakar žiūrėdamas kandidatų debatus. Ponas Gitanas Nausėda (kuris, mano kuklia nuomone, debatus laimėjo, gal ne nokdaunu, o taškais, bet vis tiek) primena būtent tokį apuoką. Jis kiekvienai gyvenimo ir politikos situacijai turi sprendimą, kurį išsako su tokiu pasitikėjimu, kokį gali turėti tik žmogus, kuriam niekuomet nereikėjo nė vieno iš savo sprendimų įgyvendinti.
Su p. Nausėda yra ir kitas aspektas: jis komentuoja viešojoje erdvėje veik visą Nepriklausomybės laikotarpį. Nenuostabu: dėl savo darbo pobūdžio netrumpą laiką buvo vienas iš daugiausiai cituojamų asmenų Lietuvos žiniasklaidoje. Šitaip pas jį susikaupė archyvas pasisakymų ir prikalbėjimų, iš kurių gali traukti, kas patogu ir reikalinga vienai ar kitai akimirkai ar situacijai.
Taip debatų apie kultūrą ir švietimą prieš pirmąjį turą metu buvo įdomus momentas. Vytenis Andriukaitis užklausė p. Nausėdos apie jo ne kartą siūlytą mažesnį finansavimą kultūrai 2008-2012 m. P. Nausėdos (perfrazuotas) atsakymas: „Skaitote ne tuos tekstus. Aš taip pat esu rašęs ir priešingai 2008 m. straipsnyje www.bernardinai.lt“ (https://www.lrt.lt/…/kandidatu-i-prezidentus-debatai-svieti… 22:00) Suprask, nesvarbu, kad aš sakiau, jog reikia mažinti, jeigu taip pat esu sakęs, kad reikia nemažinti.
Visi tiek esame pripratę, kad p. Nausėda yra daug sakęs pačiomis įvairiausiomis temomis, kad niekas net nepasivargino patikrinti, ar tai tiesa. Tame 2008 m. straipsnyje Bernardinai.lt, kurį p. Nausėda liepė p. Andriukaičiui skaityti kaip įrodymą, kad jis už kultūrą, p. Nausėda, deja, nieko specifiško nesako nei apie kultūros finansavimą, nei apie kultūrą apskritai. Žodis „kultūra“ ir jo vediniai straipsnyje paminėtas penkis kartus: du kartus kalbant apie verslo kultūrą ir tris kartus kontekste su kitais dalykais (švietimas, kultūra ir sveikatos apsauga; ekonominės ir kultūrinės gėrybės; kultūriniai, ekonominiai, socialiniai klausimai). Taigi arba p. Nausėda susipainiojo savo tekstuose, arba tiesiog melavo.
Aš į tai ir noriu atkreipti dėmesį: kai vienąkart sakai taip, o kitąkart sakai ne, bent vienąkart iš dviejų būsi teisus. Tik tos tiesos kaina bus nulinė.
Manau, kad tai nebūtų verta dėmesio, jei tai būtų vienas pavyzdys. Tačiau tokių esama ir daugiau. Paimkime valiutų valdybos modelį, dėl kurio pozityvios įtakos Lietuvos ekonomikai sutaria absoliuti dauguma Lietuvos ekonomistų.
G.Nausėda buvo jei ne vienintelis, tai ryškiausias tokio pasirinkimo kritikas. Tarkime, dar 1993 m. „Lietuvos ryte“ jis rašo, kad „Fiksuoto nacionalinės valiutos kurso įvedimas silpnai išsivysčiusiose šalyse dažniausiai baigdavosi jos devalvavimu. Dabartinėmis sąlygomis Lietuva vargu ar taptų išimtimi. Neturėtų užliūliuoti ir tebesitęsiantis lito stiprėjimas. Tai laikinas reiškinys.“ 2013 m. interviu portalui ekspertai.eu jis jau teigia, kad „Mažoms atviroms valstybėms fiksuotas kursas visada teikia pranašumų.“ Tais pačiais 1993 m. p. Nausėda prognozavo, kad Mastrichto sutartis priartins „Vokietijos 'ištirpimą' vieningoje Europos valstybėje.“
Tiek to ekspertiškumo. Vargu bau ar buvo galima labiau klysti abiem klausimais. Vokietija ne tik neištirpo Europos Sąjungoje, o ir tapo jos lydere. Gera proga priminti, kad ir mažytė Lietuva neištirpo Europos Sąjungoje, o štai jau 15 metų sėkmingai naudojasi Sąjungos teikiamais privalumais: laisvu judėjimu, finansais ir pagarbos žmogui ir jo teisėms standartais, kuriuos, tiesa, pavyksta įsisavinti toli gražu ne visiems.
Panašiai ir valiutų valdybos modeliu – nors ir esama įvairių nuomonių, panašu, jog didžioji analitikų ir ekspertų dalis sutaria, jog tai mažiau rizikingas kelias nei nefiksuotas lito kursas. Žinoma, p. Nausėdos šalininkai gali paprieštarauti: „Reikia skaityti straipsnį x / klausyti pasisakymo y. Ten jis sako, kad ES yra puiku, o valiutų valdybos modelis super.“ Tačiau aš į tai ir noriu atkreipti dėmesį: kai vienąkart sakai taip, o kitąkart sakai ne, bent vienąkart iš dviejų būsi teisus. Tik tos tiesos vertė bus nulinė.
