Automobilių taršos mokestis galėtų motyvuoti žmones iškeisti didesnius automobilius į mažesnes transporto priemones. Tai padėtų atnauninti automobilių parką, didmiesčiuose sumažėtų opi parkavimo problema. Galų gale, būtų švaresnis oras.
S.Brundzos pasiūlymas taikyti mokestį, priklausomai nuo automobilio taršos (Euro) standarto iš pirmo žvilgsnio atrodo logiškas. Kaip ir surinktų lėšų panaudojimas – Lietuvos keliams tvarkyti ir prižiūrėti. Surenkama suma siektų net 83 mln. eurų, o tai jau būtų didelė injekcija į biudžetą. Tai pirmas nejuokingas pasiūlymas, galintis virsti įstatymu, po kurio visi mokėsime už automobilius.
S.Brundzos pasiūlymas taikyti mokestį, priklausomai nuo automobilio taršos (Euro) standarto iš pirmo žvilgsnio atrodo logiškas.
„Euro V“ arba aukštesnį standartą atitinkantys automobiliai gaminami tik nuo 2009-ųjų rugsėjo. Galimybę įsigyti apynaujį automobilį turi toli gražu ne visi vairuotojai.
Siūloma naujoji tvarka apriboja senesnių taršos reikalavimus („Euro“ standartus) atitinkančių automobilių pasirinkimą, nepriklausomai nuo išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekio.
Tad vairuotojams, kurie važinėja nors ir mažai teršiančiomis transporto priemonėmis, nelieka nieko kito, kaip tik susimokėti. Žmonės, įperkantys naujesnius automobilius, turi galimybę persėsti į naujesnius (švaresnius, pagal „Euro“ standartą ir CO2 emisiją) automobilius ir mokesčio nebemokėti. Jeigu nebūtų skirstoma pagal euro standartą, net mažesnių biudžetų valdytojai galėtų rinktis: persėsti į mažiau CO2 išmetantį automobilį arba mokėti mokestį.
Iš esmės tai yra visuotinio mokesčio pasiūlymas, kuris beveik nesiskirtų nuo visiems nustatyto vienodo mokesčio už automobilius.
Štai, pavyzdžiui, daugiau nei dešimties metų senumo itin taupus automobilis – „Volkswagen Lupo“ su 1,2 l darbinio tūrio TDI 3L varikliu. Jo taršos emisija yra tik 81 g/km, tačiau dėl amžiaus šis automobilis turi tik „Euro III“ standartą.
Tai reiškia, kad tokio automobilio vairuotojas turės mokėti mokestį vien dėl to, kad jo automobilis neatitinka „Euro V“ (ar aukštesnio) standarto.
Tuo metu naujutėlis BMW X5 „xDrive50i“ atitinka „Euro VI“ standartą, nors jo CO2 emisija siekia net 244 g/km.
Paradoksalu, tačiau keliasdešimt kartų brangesnio ir kelis kartus galingesnio automobilio vairuotojas mokės beveik tiek pat, kiek ir VW savininkas – nuo 70 iki 100 eurų. Nors didelis visureigis aplinką terš 3 kartus stipriau.
Lygiai taip pat 2005-ųjų „Toyota Aygo“ su 1,0 litro benzininiu varikliu (CO2 emisija – 109 g/km, „Euro IV“ standartas) bei 2015-ųjų „Mercedes-Benz G65 AMG“ (CO2 emisija – 378 g/km, „Euro IV“ standartas). Šiuo atveju, ir už mažą miesto hečbeką, kurį įsigyti gali bene kiekvienas dirbantis žmogus Lietuvoje, ir už pompastišką visureigį su daugiau nei 600 AG, reikėtų mokėti vienodo dydžio mokestį.
Ir tokių pavyzdžių yra daugybė. Kam naudingas toks apmokestinimo būdas?
Dabartinis pasiūlymas naudingas tik tiems vairuotojams, kurių automobiliai pagaminti nuo 2009 m. rugsėjo bei kurių CO2 emisija neviršija 100 g/km. Nuo šios datos gaminamų automobilių taršos standartai atitinka „Euro V” (arba aukštesnius) reikalavimus, tačiau CO2 emisija yra nebūtinai mažesnė nei 100 g/km.
Abi sąlygas atitinkantys automobiliai sudaro labai mažą Lietuvos automobilių parko dalį, todėl tikėtis jaučiamo taršos sumažėjo negalima. Iš esmės tai yra visuotinio mokesčio pasiūlymas, kuris beveik nesiskirtų nuo visiems nustatyto vienodo mokesčio už automobilius.
Būtent todėl suprantamas ir išties logiškas mokestis už automobilius turėtų būti paremtas ne „Euro“ standartu ir CO2 emisija, o tik anglies dioksido (CO2) emisija. Tai paskatintų vairuotojus rinktis taupesnius ir mažesnius automobilius ir galbūt padėtų išspręsti ne tik parkavimo, bet ir užteršto oro problemą.
S.Brundzos pasiūlymas apmokestinti automobilius ir skirti lėšas kelių priežiūrai bei remontui yra sveikintina idėja. Tačiau pačią mokesčio koncepciją reikėtų tobulinti skatinant rinktis mažiau teršiančius automobilius visose automobilių amžiaus kategorijose.
Būtų logiška, kad daugiausia mokėtų tie, kurie ir teršia daugiausia. Nors ir senesni, bet mažiau teršiantys turėtų mokėti mažiau.
Šiek tiek statistikos:
Pagal Autoplius.lt atliktas apklausas žinome, jog dauguma vairuotojų (64,1 proc.) verčiau ir toliau daugiau mokėtų už degalus nei susimokėtų fiksuotą metinį mokestį.
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad įvedus mokestį visiems automobiliams, nuosavos transporto priemonės atsisakytų šeštadalis vairuotojų. Šiek tiek daugiau respondentų parduotų antrą šeimos automobilį ir verstųsi su vienu. 8,1 proc. vairuotojų mokestis priverstų pagaliau išregistruoti jau nevažiuojančią transporto priemonę.
Viktoras Daukšas yra Autoplius.lt plėtros vadovas
