Ekonomikos srityje dirbančių diplomatų, o vėliau ir greta jų pradėjusių dirbti komercijos atašė suvažiavimai yra gana sena Užsienio reikalų ministerijos tradicija. Pirmą kartą apie ekonominę diplomatiją buvo pradėta kalbėti dar 2003 metais, kai metinio suvažiavimo metu buvo surengta tarptautinė konferencija „Ekonominė diplomatija-kintančiame pasaulyje“. Į ją atvyko lektorių iš užsienio, o jauni ir energingi diplomatai kartu su juos kuravusio ministerijos Ekonomikos departamento darbuotojais degė vieninteliu tikslu – sukurti efektyviausią ekonominės diplomatijos modelį ir apibrėžti diplomato funkcijas. Lietuvos užsienio atstovybėse pradėjo dirbti diplomatai ekonomistai, o pačioje ministerijoje šiame fronte neblogai darbavosi Ekonomikos departamentas. Vėliau į ekonominę diplomatiją ėmė jungtis Ūkio ministerija, kuri skyrė komercijos atašė užsienio šalyse. Iš pradžių būta tam tikros trinties ir dėl pačių funkcijų pasidalinimo, ir dėl įtakos, bet Užsienio reikalų ministerija sugebėjo atsilaikyti ir ekonomikos politikos formavimo bei koordinavimo vadžias išlaikė savo rankose. Asocijuotos verslo struktūros aktyviai teikė savo pasiūlymus ir vertinimus, o spauda informuodavo apie gerai ir blogai dirbančius diplomatus ir komercijos atašė.
Skambūs žodžiai ir realūs dalykai
Per tą laiką nutekėjo daug vandens, į Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą įsiliejo dvi naujai sukurtos VšĮ – „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Tačiau kaip rodo faktai ir rezultatai, efektyvaus ekonominės diplomatijos modelio vis dar neturime, o mūsų šalies ekonominis atstovavimas ir toliau yra lyg didelis, bet išderintas orkestras.
Tai, kad plokštelė smarkiai stringa puikiai iliustruoja nesenas įvykis: 2011 metų lapkričio 28 dieną „Investuok Lietuvoje“ oriai pranešė, kad Lietuva turės atstovybę Silicio slėnyje. 2012 metų vasario 15 dieną ją oficialiai atidarė ūkio ministras Rimantas Žylius. Praėjus maždaug 4 mėnesiams po šių iškilmių, „Investuok Lietuvoje“ jau skelbė, kad „Silicio slėnyje aktyviai dirba „Versli Lietuva“, todėl ji, siekdama efektyviai naudoti resursus, funkcijų nedubliuos“. Trumpai tariant – atstovybė uždaroma, o mokesčių mokėtojų pinigai – vėjais.
Kai dėl lėšų efektyvaus naudojimo, tai 6 mėnesius atstovybėje dirbusių JAV konsultantų darbas Lietuvai kainavo 360 000 Lt arba maždaug prilygo sumai, kurios Lietuvai per metus reikia išlaikyti vieną diplomatą užsienyje.
Vienas iš itin svarbių ekonominės diplomatijos elementų yra tęstinumas, tačiau Silicio slėnio atstovybės istorija liudija, kad politikos stabilumas ir darbų tęstinumas vis dar yra tik siekiamybė.
Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Lietuvos valdžios atstovai žiniasklaidoje rožinėmis spalvomis piešė šių metų balandžio pabaigoje įvykusį Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ją lydėjusios delegacijos vizitą į Katarą. Gal šis vizitas iš tiesų buvo sėkmingas – turtingieji arabai pažadėjo dujų. Lietuviai, suprantama, sukalbėjo ir savo tradicinę mantrą apie investicijų pritraukimą, tai arabai pažadėjo ir jų.
Viskas taip sėkmingai, kaip visada – vien žodžiais – gal ir būtų pasibaigę, bet Kataro atstovai – rimti žmonės ir manė, kad su tokiais pat turi reikalų. Netrukus į Lietuvą atskrido Kataro valstybinio investicinio fondo atstovai, kurie panoro susipažinti su konkrečiais Lietuvos siūlomais investiciniais projektais. Tuomet ir paaiškėjo, kad be kalbų nelabai ką turime pasiūlyti, nes pati valstybė siūlyti neturi ką, o privataus verslo investicinių poreikių ji tiesiog nežino.
Labai panašiai 2010 metų lapkrityje baigėsi Omano verslininkų delegacijos, kurią buvo atvežęs Lietuvos garbės konsulas Omane Aneesas Issa Al Zadjali, vizitas. Beje, pats garbės konsulas yra dešimčių įmonių savininkas ir akcininkas, vienas iš dešimties turtingiausių Omano žmonių, anot britų „The Times Group“, vienas iš 25 galingiausių ir įtakingiausių Persijos įlankos regiono šalių verslininkų.
Svečiams iš Omano labai patiko Lietuva. Jau po kelių dienų viešnagės jie spirgėjo noru tiek privačiai investuoti į nekilnojamąjį turtą, tiek sudalyvauti Lietuvos pasiūlytuose projektuose. Tačiau, eVersus duomenimis, šis vizitas baigėsi maždaug tokia jų atsisveikinimo kalba: kaip šalis, Lietuva yra kur kas patrauklesnė už Ukrainą (joje jie irgi lankėsi), tik skirtumas tas, kad kai atėjo laikas kalbėtis apie tai, ką jūs konkrečiai siūlote potencialiems investuotojams, tai Ukraina ant stalo padėjo visą sąrašą parengtų investicinių projektų, o Lietuva neturėjo ką pasiūlyti.
O kas tai turėtų daryti ir kas konkrečiai už tai atsakingas?
Bruzda visi, bet kiekvienas sau
Užsienio reikalų ministras Ažubalis, ragindamas koordinuoti darbą ir kurti sinergiją, pataiko į patį problemos dešimtuką. Tuo galima įsitikinti vien žvilgtelėjus į komandą, kuri dabar yra susijusi su Lietuvos ekonomine diplomatija. Oficialiais duomenimis, 41 valstybėje turime Užsienio reikalų ministerijos darbuotojus, kuriems pavesta kuruoti ekonomiką, 170 garbės konsulų 74 šalyse, užsienyje dirba 11 komercijos atašė, 8 „Verslios Lietuvos“ atstovai bei 1 „Investuok Lietuvoje“ atstovas. Aišku, jie visi, gal tik išskyrus garbės konsulus, kiekvieną dieną eina į darbą ir kažką daro. Tačiau esmė – ne ar jie dirba, o ką ir kaip dirba? Ir iš ko susideda šio darbo sinergija, kurios tikslas – Lietuvos ekonomikos augimas?
Realybė tokia, kad ekonominėje diplomatijoje ir toliau yra nemažai skylių. Pavyzdžiui, diplomatams jų darbo instrukcija nurodo daryti visus darbus, kurių nedaro visų kitų institucijų užsienyje paskirti darbuotojai, o ten, kur yra komercijos atašė, darbai dalijami į makro ir mikroekonomiką. Ten, kur yra minėtų VšĮ atstovai, vis vien nemaža dalis funkcijų lieka diplomatinėms atstovybėms. Taip yra susiklostę, kad skirtingos institucijos skirtingai traktuoja savo veiklas ir prioritetus, todėl, pavyzdžiui, po Turizmo informacinių centrų užsienyje uždarymo turizmo skatinimas taip pat liko tik diplomatams. Verslo interesų gynimas taip pat atiteko Užsienio reikalų minsiterijai. O štai komercijos atašė ir VšĮ atstovai turi vadinamąją mokamų paslaugų sistemą, kurios planą privalo įvykdyti, todėl „nepelningi“ užsakymai taip pat paliekami diplomatams.
Tačiau įdomu ir tai, kad iš anksčiau dirbusių beveik dviejų dešimčių vadinamųjų diplomatų ekonomistų, šiandien belikę tik keli. Jie darbuojasi Maskvoje, Minske, Londone, Vašingtone. Visose kitose mūsų užsienio atstovybėse ekonominių interesų atstovavimo imasi arba tiesiog ten dirbantys diplomatai, arba patys ambasadoriai.
Užsienio reikalų ministras akcentuoja, kad kiekvienai Lietuvos diplomatinei atstovybei pagal šalis yra apibrėžti prioritetiniai eksporto skatinimo sektoriai, pritraukiant investicijas numatytos konkrečios informacijos rinkimo, analizės, sklaidos užduotys, kartu su Valstybiniu turizmo departamentu planuojami tiksliniai renginiai.
Tai reiškia, kad ekonominės diplomatijos sferoje Užsienio reikalų ministerija ir toliau stengiasi išlikti idėjų generavimo ir koordinavimo centru, bet tokioje pavaldumo ir žinybinių intersų painiavoje išlaikyti lyderystę yra sudėtinga, nes jai į pakaušį nuolat alsuoja „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“. Todėl tiek diplomatai, tiek komercijos atašė eVersus tiesiai šviesiai rėžia, kad atstovaujant Lietuvos interesams, jiems dažnai tenka konkuruoti ne su kitų šalių panašiomis institucijomis, o su savo šalies institucijomis.
Kai dėl konkurencijos, tai verta paminėti įdomią aplinkybę: kai kurie Lietuvos garbės konsulai dirba ir „Verslios Lietuvos“ atstovais užsienyje. Taigi išeitų, kad jiems kartais tenka konkuruoti pačiais su savimi, nes konsulų pagalba verslui yra nemokama, o štai už „Verslios Lietuvos“ teikiamą informaciją tenka krapštyti piniginę.
Vadina dvigubu apmokestinimu
Asocijuotų verslo struktūrų atstovai eVersus taip pat atvirai kloja, kad jeigu ankščiau jie turėjo galimybę pasisakyti apie mūsų atstovų darbą užsienyje, tai dabar jų niekas apie tai neklausia. O, jeigu jie pasiūlo kokią nors konkrečią kandidatūrą palikti kurioje nors šalyje ilgesniam laikui, tai tenka ilgai ir nuobodžiai įrodinėti savo tiesą ir ne visada tai baigiasi sėkme.
Jos aštriai kritikuoja tvarką, kad buvo apmokestintos užsienyje dirbančių komercijos atašė bei „Verslios Lietuvos“ atstovų paslaugos. Juk valstybė iš mokesčių mokėtojų, taip pat – ir verslo pinigų finansuoja komercijos atašė, kad šie padėtų Lietuvos verslui, o Lietuvos verslas už darbą jiems turi mokėti antrą kartą. VšĮ pinigus paima, o kaip jų paslaugas įvertina verslas, niekas taip ir nesužino. Nuo 2011 metų I ketvirčio iki 2012 metų birželio 18 dienos „Versli Lietuva“ sudarė sutarčių už 120 000 Lt. Kol kas jai sumokėta tik mažiau nei pusė šios sumos. Per visus 2012 metus ji planuoja turėti sutarčių už 227 000 Lt.
Asocijuotos verslo struktūros, kalbėdamos apie Lietuvos ekonominį atstovavimą užsienyje, apibendrina, kad šioje srityje pajėgų turime lyg ir nemažai, tačiau jos išblaškytos, o bendro darbo nėra.
Tačiau „Versli Lietuva“ tikina: „Vyksta bendradarbiavimas ir nuolatinis veiklų derinimas, mūsų įstaigos valdyboje yra užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. Steigiant užsienio atstovybes derinama pozicija tiek su Ūkio ministerija , tiek su Užsienio reikalų ministerija. Atrankos komisijose į komercijos atašė poziciją dalyvauja ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Esant poreikiui kartu su Užsienio reikalų ministerija organizuojame susitikimus, renginius, kurie įdomūs verslui ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Pavyzdžiui, neseniai vyko Maltos prezidento vizitas su verslininkų delegacija“.
Dabar diplomatams neišvengiamai tenka daug dirbti su „Investuok Lietuvoje“ komanda, o joje nuolat vyksta žmonių kaita, todėl dažnai iškyla klausimas – su kuo dirbti?
Kelio į efektyvų ekonominės diplomatijos modelį dar neradome, taigi klausimas toks – ar apskirtai teisingu keliu einame ir kiek tam keliui surasti turime laiko?
Perspausdinta iš interneto portalo eversus.lt
