Šiandien tenka kalbėti apie Naująjį Talibaną. Senojo Talibano politiniai atstovai norėjo primesti visuomenei savo politinį tikėjimą su visomis jo apeigomis, vertybėmis ir tabu. Naujasis Talibanas – primityvesnis. Jo esmę tiksliausiai apibūdina cancel culture sąvoka.
Naujasis Talibanas kalba ne tiek apie tai, kas jam šventa ir kaip tuos šventus dalykus įdiegti visuomenei, kiek apie tai, kas, jo adeptų požiūriu, ateina „iš velnio“ ir ką reikia deginti ant laužų.
Senasis Talibanas draudžia todėl, kad siekia ką nors apsaugoti: tradicinę šeimą nuo modernybės iššūkių; vaisių nuo moters teisės negimdyti; moters veidą nuo svetimų vyrų žvilgsnių; tradicinę seksualinę orientaciją nuo netradicinės orientacijos arba, kitaip tariant, nesugadintus vyrus nuo sugadintų vyrų.
Naujojo Talibano darbotvarkė šiuo atžvilgiu – primityvesnė ir, ko gero, agresyvesnė.