Grėsmingai nuskambėjęs Lietuvos prezidentės pareiškimas, jog pratybomis „Zapad 2017“ ruošiamasi karui su Vakarais, turbūt įkvėpė mūsų draugus Vašingtone spausti Donaldo Trumpo administraciją skirti daugiau dėmesio Baltijos valstybių saugumui.
Tačiau tai neišvengiamai sujaudino Lietuvos piliečius bei prikaustė ne vieno potencialaus investuotojo dėmesį. Pirmąjį šių metų mėnesį išlydėjome dar 15 tūkst. piliečių, deklaravusių išvykimą iš Lietuvos. Triskart daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Būtent tai turėtume laikyti pačia didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kiekvieno mūsų gerovei.
Pilietine ir profesionalia diplomato pareiga laikau realių faktų, o ne interpretacijų pagrindu daromus pareiškimus ir veiksmus, kurių adekvati, išsami ir objektyvi analizė yra prielaida teisingiems ir subalansuotiems politiniams sprendimams.
To negali užgožti išgąstis ir baimės sklaida. Juolab tai negali tapti pagrindu abejingumui, atidedant būtinus „namų darbus“: šalies politinio ir ekonominio atsparumo didinimą, sprendimų paiešką dėl sparčiai šalį naikinančios demografinės krizės, tolesnį mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimą.
Tad pirmiausia sau patiems turime užduoti tvirtą klausimą: ar reali grėsmė, kad Lietuvą užpuls Rusija, egzistuoja? Jei taip, kaip to išvengti? Laikydamasis konfidencialumo dėl šaltinių ir informacijos, surinktos per konkrečius pokalbius Maskvoje, leisiu pasidalyti situacijos vertinimu.
Rusijos karinių pajėgų koncentravimas Karaliaučiaus srityje bei „Zapad 2017“ pratybos – tai jėgos ir karinių gebėjimų demonstravimas, bet ne ketinimas pulti Lietuvą ar kitas NATO bei ES valstybes.
Rusijos karinių pajėgų koncentravimas Karaliaučiaus srityje bei „Zapad 2017“ pratybos – tai jėgos ir karinių gebėjimų demonstravimas, bet ne ketinimas pulti Lietuvą ar kitas NATO bei ES valstybes.
Kodėl? Lietuva nėra Krymas ar Donbaso regionas, kuriuose išlieka gyventojų palankumas Kremliaus vykdomai ekspansinei politikai. Lietuvoje tokių nuotaikų nėra ir negalėtų būti. Tai puikiai žino ir supranta Rusijos kariniai ir politiniai strategai.
Lygiai taip pat jie supranta, kad invazija į Lietuvą reikštų Karaliaučiaus krašto suluošinimą ar net praradimą dėl galimo regioninio ar net III pasaulinio karo grėsmės. NATO politinė valia ginti Lietuvą demonstruojama realiais mūsų sąjungininkų veiksmais.
Lietuvoje jau dislokuoti 1000 rotacinių Vokietijos karių. NATO Rytų flangas sustiprintas reikšmingomis 4000 JAV ir po 1000 Britanijos ir Kanados karinėmis pajėgomis Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje. Kremliui – tai akivaizdi žinia, jog Baltijos valstybių gynyba nėra grindžiama vien nacionalinėmis pajėgomis.
Tai galingiausio pasaulio karinio aljanso įsipareigojimas ir egzistuojanti politinė valia ginti savo sąjungininkus. Mūsų ryžtas ginti Tėvynę ir sąjungininkų parama – stipriausi agresiją stabdantys veiksniai.
Mūsų ryžtas ginti Tėvynę ir sąjungininkų parama – stipriausi agresiją stabdantys veiksniai.
Kita vertus, privalome suklusti dėl provokacinių Rusijos veiksmų. Prieš keletą dienų naujajai JAV administracijai pristatytos Carnegie Instituto ir Čikagos globalių reikalų tarybos parengtos rekomendacijos dėl „JAV politikos Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos atžvilgiu“. Jas rengė aukščiausio lygio tarptautinės politikos ir gynybos ekspertai iš JAV ir Europos. Būdamas vienu šios grupės narių, turiu teisę pasidalyti dalimi jos darbo rezultatų.
Rekomendacijose pabrėžiama: „Rusijos provokaciniai kariniai veiksmai kelia realią grėsmę tiesioginiam kariniam konfliktui dėl klaidos arba dėl nepakankamo ryšio, nesusikalbėjimo tarp kariškių pasekmės.“ Rusija ir JAV yra sutarusios dėl taisyklių, kaip vykdomos karinės operacijos ir pratybos per taiką.
Reali konflikto grėsmė kyla dėl galimo taisyklių nesilaikymo, būtent: dėl nelaimingo atsitikimo, žmogiškosios klaidos, sprendimų, priimtų dėl neadekvataus kitos pusės ketinimų vertinimo, dėl komunikacijos kanalų tarp kariškių (military-to-military channels) praradimo.
Štai kodėl JAV strategai rekomenduoja, kad D.Trumpo administracija ne tik besąlygiškai laikytųsi įsipareigojimo ginti NATO sąjungininkus, stiprinti NATO Rytų flango (taip pat ir Baltijos šalių) gynybinius pajėgumus, išvien su ES didinti paramą Ukrainos reformoms, atgrasant Rusiją nuo tolesnės agresijos, bet ir atkurti sklandžius ryšius tarp JAV/NATO valstybių ir Rusijos kariškių.
Nuskambėjus pareiškimams apie per „Zapad 2017“ pratybas koncentruojamas milžiniškas ir agresyvias pajėgas, demonstratyviai ruošiantis karui su Vakarais, žodžius privalo nedelsiant sekti konkretūs darbai. Iki šių pajėgų susitelkimo mūsų pasienyje liko vos pusmetis. Nebepakanka prašyti Vakarų partnerių papildomų saugumo garantijų.
Ką daryti mums, Lietuvai?
(Tęsinys vasario 17 d.)
Vygaudas Ušackas yra Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje
