Ir šių politinių, karinių įtampų kontekste mus paliko dar 15 tūkst. Lietuvos piliečių. Tiek deklaravusių savo išvykimą sausį. Triskart mažiau jų tai padarė pernai, per tą patį laikotarpį. Tarptautiniai ir vietos ekspertai Lietuvą regi tarp sparčiausiai nykstančių pasaulio valstybių. Ką iš tiesų turėtume traktuoti didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui?
36 tiesioginių užsienio investicijų projektai per 2016 metus – dinamiškos ir ambicingos „Investuok Lietuvoje“ komandos sėkmės rodiklis. Tačiau atminty pastaruoju metu nebeatrandu savaitės, kai į mane nesikreiptų Lietuvos gyventojas ar užsienio investuotojas, būgštaujantis dėl Rusijos puolimo grėsmės eskalacijos.
Beprecedentis mobilumas, technologijų pažanga, laisva prekyba, laisvas kapitalo judėjimas ir kiti veiksniai daro pasaulį labiau susietą, priklausomą vienas nuo kito.
Tad nuo žiauraus demografijos iššūkio taip paprastai neatsitrauksime. Visgi kiekvienam valstybėje regint grėsmingą iššūkį, iki šiol neturime strategijos, galinčios sutelkti valstybės institucijas ir visus piliečius sistemingai veiklai. O faktas – negailestingas: Lietuvos gyventojų skaičius per 25 metus sumažėjo nuo 3,7 mln. iki 2,9 mln.!
Atminty pastaruoju metu nebeatrandu savaitės, kai į mane nesikreiptų Lietuvos gyventojas ar užsienio investuotojas, būgštaujantis dėl Rusijos puolimo grėsmės eskalacijos.
Prognozės – taip pat. „Eurostat“ prognozuoja, jei tendencijos nesikeis, 2040 metais Lietuvoje liks 2 mln., o 2060 metais – 1,8 mln. gyventojų. Kai panašiose į Lietuvą pagal užimamą teritoriją šalyse, kaip Belgija, gyvena 11,3 mln., Olandijoje – 16,8 mln. gyventojų.
Galbūt pats metas nedelsiant imti burti savo srities profesionalų, ekspertų: sociologų, psichologų, ekonomistų, politologų ir filosofų grupę, kurie savo autoritetingomis žiniomis, remdamiesi visuomenės nuomonės apklausomis, suformuluotų vieningą įžvalgų paketą, apibendrinantį Lietuvos „išsivaikščiojimo“ priežastis.
Ne tik priežastis, bet ir išsamiai atliktą analizę pamokų, kurias mums diktuotų panašius iššūkius įveikusios ir savo sėkmingą praktiką įgyvendinusios valstybės: Singapūras, Didžioji Britanija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir/ ar Estija.
Pažvelkime į tai, kaip į galimybę atrasti inovatyvius, drąsius pasiūlymus, galinčius kryptingai sutelkti į trumpalaikius ir ilgalaikius, aiškiai suformuotus sprendimus, kuriuos privalėtų įgyvendinti Seimas ir Vyriausybė. Tų sprendimų trūksta kaip oro, siekiant išlaikyti ir sugrąžinti į Lietuvą piliečius, konkuruoti dėl talentų ir turtingų vartotojų traukos į Lietuvą.
Vien kalbant bedvase „pozityvių“ skaičių kalba, mūsų šaliai elementariai reikia daugiau PVM ir akcizų mokėtojų (o tai – daugiau nei 60 % nacionalinio biudžeto įplaukų), kad biudžetas augtų: išmokos gynybai, sveikatos apsaugai bei švietimui didėtų, o socialinė atskirtis mažėtų.
Lietuvą į priekį turi vesti ambicingas tikslas – per artimiausius 25 metus atkurti ir padidinti gyventojų skaičių iki 5 mln. gyventojų. Siekiant, kad BVP vienam asmeniui tektų 30 000 Eur. Ir štai įsivardinus tokį geostrateginį tikslą, visi kiti antriniai ir išvestiniai įstatymų leidybos uždaviniai savaime būtų nukreipti kuriant palankiausią mokestinę sistemą kvalifikuotai darbo jėgai. Talentų ugdymui, išlaikymui ir traukai.
Tai suteiktų kryptingumą ir tikslingumą aukštojo mokslo ir švietimo reformoms, investicinės aplinkos gerinimui, lankstesnių darbo santykių kūrimui, perteklinių reikalavimų mažinimą užsieniečiams įsidarbinant, laikinai gyvenant ir kuriant verslą.
Pagaliau Lietuvą palieka ta Tauta, kuri šimtmečiais kuria savo valstybę. Čia turime kurti gerovės valstybę. Racionaliai žvelgti į kitus nacionalinio saugumo iššūkius, bet pripažinti – didžiausias iššūkis esame mes patys. Nejaugi leisime, kad šiuo šimtmečiu pasibaigtų mūsų Valstybės, Tautos egzistavimas?
Vygaudas Ušackas yra Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje
