Kremliaus galva paklausė devynmečio moksleivio, kur baigiasi Rusijos sienos. Kai berniukas dėliojo atsakymą apie Beringo sąsiaurį, Putinas jį pertraukė ir pareiškė, kad „Rusijos ribos nesibaigia niekur“.
Salėje, kur sėdėjo pirmieji Rusijos asmenys, pasigirdo pritariantis juokas. Jo fone, už kadro mestelėta Putino frazė „Tai buvo pokštas“, iš esmės liko neišgirsta.
Nuo 1845 metų Rusios geografijos draugija yra vienintelė visuomeninė šios valstybės organizacija, kuri prie jokios valdžios nenutraukė savo veiklos. Jos globėjai buvo ir tuometiniai, ir dabartiniai Rusijos carai.
Vladimiras Putinas yra Rusijos geografijos draugijos globėjų tarybos pirmininkas, draugijos prezidentas – Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Putino kalambūras po ginkluotų Gruzijos ir Ukrainos užpuolimų okupuojant Abchaziją ir Krymą tikrai kelia juoką. Norisi tikėti, kad tik toje salėje, kur vyko laidos filmavimas.
Prieš „juokelį“ apie Rusijos sienas Putinas kamantinėjo penkiametį vunderkindą – kokios valstybės sostinė yra Uagadugu? „Burkina Fasas“, – teisingai atsakė berniukas. „O kaip ji anksčiau vadinosi?“ – neatlyžo V.Putinas. „Aukštutinė kažkokia“, – bandė prisiminti vaikas. „Teisingai, Aukštutinė Volta“, – padėjo atsakyti Rusijos prezidentas.
Šis pavadinimas jam turėjo būti girdėtas dirbant KGB Rytų Vokietijoje.
Tada Vakarų žiniasklaida merdinčią Sovietų Sąjungą pravardžiavo „Aukštutine Volta su raketomis“. Galą gaunanti pseudovalstybė gebėjo siųsti raketas į kosmosą, tačiau vertė savo piliečius gamtiniuose reikaluose glamžyti laikraščius, nes trūko net tualetinio popieriaus.
Laidydamas arkliško humoro juokelius apie nesibaigiančias Rusijos sienas Putinas tuo pat metu dievagojasi, kaip jis mėgsta vadinti, „Vakarų partneriams“, kad Rusija nieko nesiruošia pulti. Italų dienraštyje „La Stampa“ Rusijos prezidentas savo komentare ragina „pasitikėti Rusija“.
Suprask, atėjo laikas viską pamiršti, varom į Siriją, kartu pabombarduosim ir viskas bus gerai. Juk taip smagu bombas mėtyti į ligonines. Ir dulkės kyla, ir taikiniai nepabėga. Krasota! „Gal po Alepo dulkėmis ir Krymo užgrobimas bus pamirštas?“ – tarp eilučių viliasi geografinių sienų žinovas.
Juk taip smagu bombas mėtyti į ligonines. Ir dulkės kyla, ir taikiniai nepabėga. Krasota!
Arba štai cigarą padėjo komunistinis Kubos diktatorius Fidelis Castro. Net lietuviškose erdvėse atsirado čegevariukų, kurie liaupsina žmogų, siuntusį myriop opoziciją, privertusį emigruoti milijonus kubiečių ar į kalėjimą kišusį rokenrolo gerbėjus.
Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo lakoniškas – mirė brutalus tironas. Vladimiras Putinas paskambino Fidelio broliui Rauliui ir pavadino Castro „eros simboliu“. Ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas jam unisonu pritarė.
„Brangūs draugai“ niekur neišnyko. Ir Maskva, ir Uagadugu taip pat liko. Tik Aukštutinė Volta virto Burkinu Fasu, o Sovietų Sąjunga – Rusija.
Kažin kaip ten su tomis raketomis?
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytaras Radzevičius: Paraleliniai piliečiai
