Pagal Minsko reakciją atrodo, kad netoli Astravo brigadininkui Fediuchinui „Paryžiaus komunos“ kolchoze prie traktoriaus „Belarus“ iš rankų iškrito veržliaraktis.
Vilnius NEDELSDAMAS, pastiprindamas pranešimais žiniose, kelias dienas įteikinėjo notą Minskui. Atsakymo, kurį, matyt, rengia „Google“ vertėjas, vis dar laukiame.
Kai kas kai ką pakomentavo ir... dar vienas triukšmelis nurimo. O gal be reikalo ir tą notą įteikėme – stebint, kas vyksta į Rytus nuo Europos Sąjungos – galim gauti atsakymą ir su nota, ir su pasiuntinių galvomis pagal senovės azijatų papročius. Europinė teisė anoje pusėje negalioja.
Astravo atominė elektrinė tuoj matysis iš dviem aukštais padidintų naujųjų Vilniaus senamiesčio penkiaaukščių. Ką darysim? Einam pirkti jodo, baltų paklodžių ir dujokaukių? O gal knygelių apie išgyvenusius Hirošimą, Černobylį bei Fukušimą?
Lietuvos valdžios ir politinių jėgų impotencija šiandien kaip niekad verta atominio sprogimo visuomenėje. Jau šeštus metus, už 20 kilometrų nuo Lietuvos statoma niekam nereikalinga, ekonomiškai nepagrįsta ir mirtinai pavojinga atominė elektrinė. Ko imasi valdžia ir politikai, kad apsaugotų mus ir savo šalį nuo šios grėsmės? Nieko. Pagrūmojimai pirštu, įrašai feisbuke, parašų rinkimas, popierinės notos nėra tinkama kovos priemonė, nes neduoda jokių rezultatų. Tai šaudymas tuščiais šoviniais į lėtai artėjantį milžinišką bombonešį.
Ką darysim? Einam pirkti jodo, baltų paklodžių ir dujokaukių? O gal knygelių apie išgyvenusius Hirošimą, Černobylį bei Fukušimą?
Kur derybos? Kur realūs protestai? Galų gale – sankcijos? Kur Europos parlamentas? Ar esame tokia provincija, kad nebesugebame net pasinaudoti ginklais, kuriuos turime? Kur Lietuvos europarlamentarų pramušti svarbūs ir veikiantys sprendimai bei Europos parlamento reakcija? Ko verta Seimo rezoliucija ir ES biuleteniai, patvirtinantys, kad „Astravo AE – labai blogai“? Nemeluokim patys sau – Minske jų turbūt net neišsiverčia į savą kalbą, o elektrinė toliau statoma.
O Vyriausybė? Nesvarbu, kuri ir kada. Per šešerius metus nesugebėta bent pristabdyti atominį monstrą. Neturime jokių svertų? Nesąmonė – Izraelis sugeba daug kartų sudėtingesnėje aplinkoje susitvarkyti. Ar tikrai Lietuva ir kitos ES šalys nepirks elektros energijos iš Lukašenkos? Kas nors tai pasakė Batkai? Ir ar tikrai nepirks? Kur derybos ar koks įgaliotas derybininkas Astravo klausimui? O gal jis yra, tik mums jo niekas nepristatė?
Kur Lietuvos žalieji? Kur visoje Europoje akcijomis, piketais ir bado streikais žaliųjų apgultos Baltarusijos ambasados? Ar mūsų žalieji nebendrauja su kitų valstybių žaliaisiais? Nejau „Greenpeace“ neprisidėtų prie akcijos prieš Astravo AE? Vieša protesto akcija visame pasaulyje – geriausias būdas stabdyti Minsko ketinimus. Ir tikrai tai stipriau nei vieši pareiškimai prieš rinkimus.
Susprogsim arba emigruosim.
Astravo AE paunksmėje ne vieta partiškumui ar neaiškiems verslo interesams. Pamirškime čia kairiuosius, dešiniuosius, dar kaip nors orientuotus ar nuspalvotus. Lietuvos valstybei ir jos žmonėms kyla tiesioginė grėsmė. Ir dabar kaip niekad reikalingas nacionalinis sutarimas, galintis sustabdyti blogį.
Rinkimuose į Seimą kiekvienam kandidatui mes turime užduoti klausimą – ką jis padarys, kad Astravo AE išnyktų kaip dūmas. Ir pirmasis naujojo Seimo darbas turėtų būti nacionalinis sutarimas stabdyti Astravo grėsmę Lietuvai. O gal dar ir šis Seimas ką nors sugebėtų?
Antraip naujosios AE paleidimo dieną Lietuvoje neliks žmonių.
Susprogsim arba emigruosim.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytaras Radzevičius: Barjeras sportui
