Kregždė laikoma pavasario pranaše. Žiemos pranašu nuo šiol galim laikyti socialdemokratą.
Visiškai nesvarbu, jie Seime balsavo už ar prieš Landsbergį. Svarbu tai, ką jie pasakė. Kilo abejonių, ar tikrai iš abreviatūros LTSR iškrito prasmė „tarybų socialistinė“? Laiko rodyklė pradėjo suktis atgal, nuo vardo „Lietuvos socialdemokratų partija“ stabtelėjo ties užrašu „Lietuvos demokratinė darbo partija“, akimirkai sustingo ties transparantu „Lietuvos komunistų partija“. Tačiau ir čia ji virptelėjo ir galiausiai įstrigo ties užrašu „Lietuvos komunistų partija ant SSKP platformos“. Sveiki atvykę į senąjį peroną, kuriame trumpam buvo išlipęs Leninas, o dabar su ženkliuku „Naši“ mindžikuoja Algirdas Paleckis.
Žiemos pranašu nuo šiol galim laikyti socialdemokratą.
Sakote, ne visa socialdemokratų partija tokia? Kodėl? LSDP nepaneigė žodžių, metančių kaltinimus 1991 metų Lietuvos respublikos valdžiai dėl Sausio 13 dienos aukų. Reiškia, tam neprieštarauja.
Graužia svetima gėda – kiek ir ko dar turi įvykti, kad sovietinis mentalitetas amžiams paliktų mūsų kraštą?
1948 metais partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas rašė: „Kai kas sako, jog bolševikinės okupacijos metai ir kovos užgrūdins tautą. Plienas, girdi, liks. Galbūt liks tokių kaip plienas, kurie lydėsi ir grūdinosi šioje kovoje, bet tokių bus nedaug. Daug plieno kovoje bus sunaudota. Liks daug daug surūdijusios ir iškraipytos geležies gabalų, o dar daugiau liks molio.
Štai įrodymas. Geriausia tautos dalis kovoja arba miršta ir baigia savo dienas ištrėmime ir kalėjimuose. Kovoja visi idealistai, gražiausias tautos žiedas, nebijąs už savo tėviškę galvą paguldyti. Kovoja ir žūsta, nes nėra kovos be aukų, lygiai kaip nėra laisvės be kovos ir pasišventimo. Lieka bailiai, pataikūnai, girtuokliai, bevaliai bolševikinio aparato klapčiukai, kombinatoriai, veidmainiai... Šie lieka visi. Tik ne visi liks tie, kurie kovoja už tėvynę ir visų likusiųjų gyvybę... (...) Ar ateitis mokės įvertinti šių žmonių karžygiškumą? Dalis tautos supras, bet bus tokių, kurie visa tai su purvais sumaišys. Šliužams arų nesuprasti! Per daug jie prie purvo ir mėšlo pripratę, kad galėtų ką nors kilnesnio vertinti.“
Lionginas Baliukevičius-Dzūkas žuvo 1950 metais Žaliamiškyje, Leipalingio ir Merkinės valsčių sandūroje.
Ar kas nors prieš tai įspėjo Lionginą Baliukevičių, kad jis neitų į partizanus, nes gali žūti?
