Ne pirmas kartas, kai FIBA žengia prieš Lietuvos krepšinį. 1939 metais Lietuva antrą kartą tapo Europos čempione. Pagal tada galiojusią nuostatą rengti kitą čempionatą po 2 metų įgydavo valstybė nugalėtoja. Antrasis pasaulinis karas sujaukė pasaulio sportinį gyvenimą ir kitas Europos čempionatas įvyko tik 1946 metais. Dėl sovietų okupacijos jis nebevyko Lietuvoje, o buvo perkeltas į Ženevą.
Bet Lietuvos nacionalinė rinktinė išeivijoje ruošėsi ginti Europos čempionų titulą. Tuo rūpinosi diplomatas Stasys Bačkis (kardinolo Audrio Juozo Bačkio tėvas). Krepšininkai pradėjo treniruotis, buvo užsakytos aprangos, tačiau FIBA pakluso sovietų spaudimui ir uždraudė lietuviams ginti čempionų titulą. Statusas „de facto“ nugalėjo „de jure“ ir Lietuvos krepšininkai daug metų buvo priversti žaisti po raudona sovietų vėliava.
Vaikiškos ambicijos didelių vyrų sporte peržengė sveiko proto ribas ir krepšinio plėtra besirūpinanti FIBA organizacija nutarė iššauti sau net ne į koją, o tiesiai į galvą. Ir dar su kontroliniu šūviu.
Tai senoka istorija. Bet yra ir naujesnių. Jūs raskite Lietuvoje bent vieną krepšinio mylėtoją, kuris pasakys, kad buvęs FIBA prezidentas serbas Borislavas Stankovičius nieko nepadarė, kad Lietuva netaptų Europos čempione 1995 metų finale Atėnuose. Teisėjai už ausų ištraukė po tarptautinės izoliacijos į čempionatą grįžusią Jugoslavijos rinktinę, o šios rungtynės dėl nešvarių užkulisių pakrikštytos „juodžiausiu krepšinio istorijos finalu“. Lietuvos krepšininkai buvo primityviai apvogti vidury baltos arenos šviesos.
Jeigu šių metų naktinis FIBA ultimatumas yra rimtas – tai puiki proga Lietuvai, Lenkijai, Rusijai, Turkijai, Izraeliui, Graikijai, Ispanijai, Slovėnijai, Juodkalnijai, Makedonijai, Serbijai, Kroatijai bei Bosnijai ir Hercegovinai organizuoti alternatyvų Europos čempionatą. Tokios armados turnyras gėdos nepadarys, o prie tuščio lovio liks pati FIBA. Abejoju, ar prie alternatyvaus čempionato neprisijungs ir kitos Europos rinktinės.
Istoriškai grįšime į tuos pačius 1939 metus, kai Kaune buvo paskelbti du Europos čempionai. Dabartiniais terminais Lietuva tada tapo Europos čempione absoliučioje įskaitoje, o Latvija paskelbta čempione tarp rinktinių be aukštaūgių. Susikirtimas įvyko dėl Prano Lubino, kurio ūgis siekė 1,98 m ir latviai dėl to aktyviai protestavo.
FIBA, pamynusi sportinį principą ir pasirinkusi biurokratinių ambicijų kelią, nebus čempionė.
Bet FIBA, pamynusi sportinį principą ir pasirinkusi biurokratinių ambicijų kelią, nebus čempionė. Jeigu ši organizacija tikrai siekia krepšinio populiarumo visame pasaulyje, nieko verti lūkesčiai dėl Čempionų lygos be čempionų turi būti pamiršti, ir geriausios Europos rinktinės turi kautis aikštelėse. Europos futbolo superklubai prieš kelerius metus bandė šokdinti UEFA, tačiau dėl žaidimo gerovės visos pusės rado kompromisą. Dabartiniai FIBA veiksmai primena kai kuriuos NBA krepšininkus, kurie žūtbūt siekdami per rungtynes surinkti „tripple double“ (trigubą dviženklį) statistikoje, įžaisdami kamuolį iš po savo krepšio meta į savo lentą ir pagavę atšokusį kamuolį įsirašo tašką „atkovotų kamuolių“ skiltyje. Tai jau nebe sportas.
Ar sugebės savo energiją kuriančia, o ne žlugdančia linkme nukreipti FIBA?
