Vytaras Radzevičius: Islandiška estafetė

Birželio 17 dieną šventėme Islandijos nepriklausomybės dieną. Ir visada švęsime, nes Islandija, mažiau nei Vilnius gyventojų turinti valstybė, pirmoji 1991 metais pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
Vytaras Radzevičius
Vytaras Radzevičius / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Padarė tai tuo metu, kai pasaulio didžiosios valstybės laviravo it kruiziniai laivai uoste, nes niekas nenorėjo užkliudyti supuvusios ir persikreipusios baržos „SSRS“, iš kurios pirmoji į laisvą krantą iššoko Lietuva. Niekas nenorėjo bent stipriau pūstelėti į SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo pusę, nes pasaulyje populiarus gensekas it „vanka-vstanka“ (toks atsitiesiantis ir svyruojantis rusiškas žaislas) dzinguliavo tarp perestroikos ir komunistų diktatūros.

Islandija parodė pavyzdį, kad laisvei ir teisėtumui negali būti išlygų. Nei užsienio, nei vidaus politikoje. Šiauriečiai nedelsdami ant ausų pastato ir savą valdžią. Jei bent kiek pajunta, kad valdžia nebetarnauja žmonėms, o rezga savanaudiškas schemas. Vos tik paaiškėjo, kad Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas prikišęs nagus prie Panamos popierių, durys atsistatydinti jam buvo plačiai atvertos.

Islandiška tradicija yra geras būdas ir Lietuvai nestovėti po medžiu, kai šalimais nuodingomis seilėmis taškosi ir žmones puldinėja savo smėlio dėžėje neišsitenkantis kremlinas. Nebesunku įsivaizduoti, koks bus korumpuoto buvusio FIFA prezidento Josepho Blatterio Rusijai įteiktas pasaulio futbolo čempionatas 2018 metais.

„Snukių daužymas“ tolėliau nuo Rusijos esantiems naiviems europiečiams Prancūzijoje vyksta ne dėl savos vėliavos garbės, o su patologiniu pasimėgavimu, iš anksto suplanavus, filmuojant specialiomis kameromis ir džiūgaujant labiau sužalojus žmogų.

Islandija parodė pavyzdį, kad laisvei ir teisėtumui negali būti išlygų.

Tipinė zonos kultūra, klestėjusi sovietmečiu įkalinimo įstaigose ir Raudonosios Armijos kazarmose. Ir vyriausias pachanas dar tyčiodamasis stebisi, kaip čia du šimtai jo torpedų sudaužė tūkstančius europiečių. Rusijos prezidentas Sankt Peterburge ekonomikos forume samprotavo: „ Aš nežinau, kaip 200 mūsų sirgalių ten atkalė kelis tūkstančius anglų, nesuprantu.“

Įsivaizduoju, kaip po šitos frazės pritariamai žvygauja visa bratva su sidabriniais, auksiniais ar išmuštais priekiniais dantimis.

Prie šutvės jungiasi ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy. Kalbėdamas apie galimybę Rusijai pirmai nutraukti sankcijas ES ir tikėtis tokio paties atsako iš Bendrijos, N.Sarkozy pareiškė, kad „ranką pirmesnis turi ištiesti stipriausias, o tai yra Rusija ir prezidentas Vladimiras Putinas“. Tai sako žmogus, turintis vengriško kraujo ir gimęs metais anksčiau nei 1956 metais sovietai Budapešte pradėjo masines Vengrijos patriotų žudynes. Iš užkulisių kyla dar vienas šrioderis? (Gerhardas Schröderis, buvęs Vokietijos kancleris, „Gazpromo“ patarėjas ir Putino draugas, kurio verslo interesai su Rusija paaiškėjo po kadencijos pabaigos)

Abejones sukėlė ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pasirodymas Sankt Peterburge.

Nesinorėtų tikėti, kad žingsnis po žingsnio vardan verslo interesų bus užmerktos akys į Rusijos nusikaltimus prieš tarptautinę bendruomenę aneksuojant Krymą ir kurstant karą Rytų Ukrainoje.

Džentelmeno kodeksas šioje situacijoje būtų naivus elgesys. Klaida, kurią bratva suprastų kaip silpnumą. Ir tada toliau su pasimėgavimu spardytų europiečius.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vytaras Radzevičius: Kopūstų Respublika

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų