Man tada buvo 12 metų. Brežnevo epochoje Lenonno žūtis būtų prasprūdusi kaip nereikšminga žinutė skiltyje „Kapitalizmo grimasos“. Taip neatsitiko, nes anglų kalbos mokytoja Benigna Dichavičienė kelios dienos po žmogžudystės Niujorke, Vilniuje iš kažkur gavo laikraštį „The New York Times“ ir mes kelias pamokas vertėme straipsnius apie Johną Lenonną. Namie ruošėme anglų kalbos pamokas pagal programą, o klasėje skaitėme straipsnius apie bitlą. Kas gyveno prie Brežnevo – mane supras. Tai buvo ir pavojinga, ir neįtikėtina. Bet pamokas atsiminsiu visą gyvenimą.
Prahoje yra Lenonno siena. Kai Johną nušovė, jaunimas ant tos sienos nupiešė menamą antkapį ir aprašinėjo „The Beatles“ ir Lenonno dainų žodžiais. Pasakojama, tada čia atsiradęs ir užrašas „Jums – Leninas, mums – Lenonnas“. Milicija užrašus naikino, rašytojus sodino už grotų, bet procesas buvo nesustabdomas. Galbūt tai vienintelis visuomenei naudingo grafičio pavyzdys. Posakis gūdžiu sovietmečiu paplito Rytų Europoje. Kadangi LTSR turistai lankydavosi Prahoje, buvo jis žinomas ir Lietuvoje. Lenonizmas pats plito pasaulyje. Skirtingai nuo leninizmo jo nereikėjo eksportuoti ant durtuvų iš Maskvos.
1973 metų balandžio 1 dieną Johnas Lenonnas ir Yoko Ono paskelbė apie išgalvotos valstybės Nutopia įkūrimą. Nutopia – naujoji utopija. Tai valstybė be sienų, be žemės, be pasų – tik žmonės. Nutopijos vėliava – balta. Ją vėliau albumo „War“ („Karas“) koncertuose panaudojo grupė U2. Balandžio 1 dieną Nepriklausomybės dieną švenčia ir Užupio respublika. Melagių diena Lietuvoje ir kvailių diena pasaulyje – tinkama utopijoms gyvuoti. Bet mes gyvename realiame pasaulyje, o su laisvės ir nelaisvės klausimais susiduriame asmeniniame lygmenyje kasdien.
Grėsmės, religiniai karai, smurtas, žiaurumas – visą tai norėjome palikti praeitame amžiuje su dviem pasauliniais karais. Nepavyko.
Pasaulis be mūsų vidinių prieštaravimų dar pilnas nuo pavadžio nutrūkusios beprotybės. Prisipažinkime – niekas iš mūsų nesitikėjo, kad XXI amžius bus toks kaip dabar. Grėsmės, religiniai karai, smurtas, žiaurumas – visą tai norėjome palikti praeitame amžiuje su dviem pasauliniais karais. Nepavyko. Šiuolaikinės komunikacijos įvairius nužmogėjimus atneša į tavo galvą greičiau, nei spėji suprasti, kas įvyko, o antraščių kirčiai taško paskutinius sveiko proto likučius.
Šioje vietoje svarbiausiu tampa asmeninis laisvės pojūtis. Gyvenimas pagal savo utopiją. Pasaulis, kokį įsivaizduojame kiekvienas iš mūsų. Tai intymu ir neliečiama. Mes per daug sprendimų savo gyvenime atiduodame kitiems. Netgi bijome daryti tai, apie ką svajojame. Minios psichologija vis dar dominuojanti. Tai gal imkim ir pasverkime, ko mumyse daugiau – lenonizmo ar leninizmo?
