Ši frazė, spėju, atsirado sovietmečiu, kai komunistai mokslininkus skirstė į teisingus ir neteisingus, dažnai dar patikslinant frazę kaip „britų mokslininkai“, „JAV mokslininkai“ arba kokio nors Burgertauno universiteto mokslininkai. Suprask, tų kraštų mokslininkai štai kokiais niekalais užsiima, o mūsų mokslininkai tai rimtai aria. Ir nors geležinė uždanga išnyko, mokslininkų nustatymai prigijo ir nepriklausomoje Lietuvoje. Spėju, taip siekiant kokia nors moksliška antrašte privilioti skaitytoją. Pasitelkime į pagalbą visagalį „Google“ ir pažiūrėkime, kokias temas šiuolaikiniame pasaulyje gvildena mokslininkai.
Dabar bandau įsivaizduoti, kaip tokie mokslininkų nustatymai patenka į žiniasklaidą. Spėju, kad egzistuoja tarptautinė mokslininkų viešųjų ryšių agentūra, kuri pardavinėja informaciją ir uždirba pinigus svarbiausiems moksliniams tyrimams.
„Mokslininkai nustatė: „Gyvenimas yra speciali energijos rūšis.“ „Revoliuciniu“ pripažintas mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dauguma didžiosios Britanijos gaujų narių turi asmenybės sutrikimų.“ „Mokslininkai nustatė, kad gyvenimas po mirties įmanomas.“ „Britų mokslininkai nustatė, kad būti protingu ir gerai mokytis – du skirtingi dalykai.“ „Mokslininkai nustatė, kodėl žiema yra gripo sezonas.“ „Mokslininkai nustatė, kada geriausia pastoti.“ Prie šios antraštės dar pridėtas klausimas „Trokštate susilaukti kūdikio?“. „Škotų mokslininkai nustatė, kad lytiniai santykiai be prezervatyvų daro žmones laimingesnius.“ Nežinau, kokius mokslinius eksperimentus darė mokslininkai, kad taip nuspręstų, bet matyt teisingai išvadai reikėjo nemažai kartų.
Dabar bandau įsivaizduoti, kaip tokie mokslininkų nustatymai patenka į žiniasklaidą. Spėju, kad egzistuoja tarptautinė mokslininkų viešųjų ryšių agentūra, kuri pardavinėja informaciją ir uždirba pinigus svarbiausiems moksliniams tyrimams. Dirba joje kokie trys doktorantūros nebaigę mokslininkai. Vienas – viršininkas, du – pavaduotojai. Susitinka jie ryte prie kavos ir kalbasi, kas ką valgė pusryčiams. Vienas sako, kad kiaušinį, kiti du – avižinę košę. Sutarta – šiandien išleidžiam du pranešimus visuomenei. Vienas – „Mokslininkai nustatė, kad rytais geriau valgyti avižinę košę“, kitas – „Kiaušinio trynys – cholesterolio bomba.“ Kitą rytą tie trys mokslininkai visi suvalgė avižinės košės pusryčiams. Bet visi blogai jautėsi, nes išvakarėse po darbo trise užsuko alaus į barą. Pasirodo pranešimai: „Britų mokslininkai paneigė mitą apie kiaušinius – baltymų trūkumas kelia troškulį“ ir „JAV mokslininkai nustatė: avižinę košę reikia valgyti su saiku“.
Kyla klausimas – kodėl dalis visuomenės lengva ranka užsikabina makaronus ant ausų? Juk ne kartą esame susidūrę su žmonėmis, kurie tau tyliai ir tik kaip patikimam žmogui į ausį sušnabždėjo:
- 2015 m. įvyks pasaulio pabaiga. Mokslininkai nustatė pagal banderlogų kalendorių.
- O taigi sakėt, kad turėjo įvykti prieš trejus metus pagal samojedų-kapucinų raižinius?
- Neteisingas šifro raktas. Mokslininkai suklydo. Dabar bus iš tikrųjų. Ruoškitės.
Dėl viso pikto einu į parduotuvę pirkti grikių, konservų, muilo ir degtukų. Eidamas galvoju, kad su rubrika „Mokslininkai nustatė“ galim visame pasaulyje išgarsėti. Ką, mes mokslininkų neturim? Ar nesugebam žinutės patys parašyti iš kitų kalbų neversdami? Temų – kiek nori: „Mokslininkai nustatė, kodėl laimingiausi pasaulio žmonės bus lietuviai“, „Vilniaus universiteto mokslininkai nustatė, kad Lietuva taps turizmo brangakmeniu“, „Kauno mokslininkai nustatė, kad Lietuvos žemės ūkis bus ekologiškiausias pasaulyje“, „Klaipėdos mokslininkai numatė, kaip išvalyti Baltijos jūrą“, „Lietuvos mokslininkai nustatė, kad pasaulinė švaraus požeminio vandens kaina ateityje lenks naftą“. Juk žodžiai, kuriuos ištariame ir tikime, turi prasmę. Ar ne?
