Vytaras Radzevičius: Kryminalizacijos pinklėse

Artėja Europos sąjungos ekonominių sankcijų Rusijai svarstymas ar persvarstymas.
Vytaras Radzevičius
Vytaras Radzevičius / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Rusijai visais įmanomais būdais skelbia, kad reikia „dialogo su partneriais“, „rasti sprendimus“ ir panašiai.

Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas net aptakiai kalbėjo, kad jau pati Ukraina turėtų išspręsti Rytų Ukrainos problemą.

Principingi pasaulio politikai nepamiršta, kodėl sankcijos buvo įvestos – Rusija turi išsinešdinti lauk iš užgrobto Ukrainos Krymo ir įvykdyti Minsko susitarimus.

Visos kitos Kremliaus sapalionės be šių sąlygų apie tautų draugystę tėra pigi (nors labiau tiktų žodis „brangi“) propaganda akims dumti.

Jei tarptautinė visuomenė Krymo klausimu nebus principinga, Putinas galės vartyti istorijos vadovėlį ir žiūrėti, ką ten toliau 1938 metais darė Hitleris, gavęs Sudetų kraštą po Miuncheno suokalbio.

Juolab, kad Rusijos okupuotoje Gruzijos teritorijoje Abchazijoje pagal Krymo modelį jau organizuojamas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

Būtų įdomu pažiūrėti, ką sakytų Kremlius, jei Kinija tokį referendumą organizuotų Chabarovsko krašte, o Vokietija – Karaliaučiuje. Gal šauktųsi tarptautinių normų laikymosi?

Keli pastarųjų dienų įvykiai rodo Rusijos norus, kad baltarusišką parmezaną pakeistų tikras itališkas.

Pagrobta, kankinta, bet nepalaužta Ukrainos mergina Nadija Savčenko iškeista į du Rusijos teroristus iš GRU. Propagandinis ir teisminis Kremliaus farsas patyrė tarptautinį žlugimą. Nadiją minios sutiko kaip nacionalinę heroję, du nabagus prie lėktuvo Rusijoje kukliai pasitiko veidus slepiančios žmonos. Aritmetinė išvada – viena Ukrainos karė prilygsta dviem Rusijos.

Po ilgos pertraukos Vladimiras Putinas atvyko vizito į Europos Sąjungą, pas graikus. Graikijos premjeras Alexis Tsipras po susitikimo sakė: „Mes dar kartą aptarėme, kad militarizacija, Šaltojo karo retorika ir sankcijos yra neproduktyvu. Sprendimas yra dialogas.“ Niekas nesiginčija. Tik reikia pridurti sąlygas apie Krymą ir Minsko susitarimus.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris prieš vizitą į Lietuvą pareiškė: „Viena yra aišku: mes negalime ignoruoti tarptautinės teisės normas pažeidžiančios Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos destabilizavimo.“ Tačiau ministras taip pat pripažino, kad be Rusijos sudėtinga spręsti pasaulines problemas, tokias kaip Sirijoje.

Kita vertus, Rusijos prezidento vizitą į Atėnus reikia suprasti kaip mėginimą normalizuoti santykius.

Tai supranta ir Putinas. Per vizitą Graikijoje jis pareiškė, kad Krymo klausimas uždarytas visiems laikams ir Rusija nediskutuos apie tai su jokiais subjektais.

Kita vertus, Rusijos prezidento vizitą į Atėnus reikia suprasti kaip mėginimą normalizuoti santykius.

Tačiau ar gali šnekėtis su žmogumi, kuris atvykęs į svečius ir toliau mojuoja vėzdu?

Juolab, kad dialogas tikrai būtinas ir įmanomas. Visi tam pasirengę. Išskyrus Kremlių. Kol Rusija nepasitrauks iš Krymo ir neįvykdys Minsko susitarimų – diskusijoms erdvės nėra.

Tai būtų tas pats, kaip šnekėtis su sučiuptu vagimi ir prieš paleidžiant jį iš namų įkalbinėti palikti bent dalį grobio.

Negalima įteisinti nusikaltimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų