Prieš 25 metus tokios ateities visuomenės nuojauta tiesiog tvyrojo ore. „Iškovokime laisvę, o toliau mes susitvarkysime!“, – degančiomis akimis sakėme vienas kitam. Ir susitvarkėme, nes visiems buvo aišku, kaip viskas turi būti. Tačiau dabar, susidorojus su išoriniais kenkėjais ir įveikus įprastos Europos valstybės penkiasdešimtmečio vystymosi kelią dukart greičiau – atsidūrėme prieš naują grėsmę.
Tai valdžios negalios grėsmė. Nepaisant buvusio sunkaus krizinio laikotarpio, Lietuvos valdininkų kariuomenė nuolatos didėjo. Anot Lietuvos laisvos rinkos instituto, Estijoje valdininkų skaičius nuo krizės pradžios trečdaliu sumažėjo, o Lietuvoje dviem procentais išaugo. Nepaisant mažėjančio Lietuvos gyventojų skaičiaus, valstybės valdymo išlaidos auga.
Absurdas? Ne. Nereikia išsigalvoti jokių metaforų. Tai tėra įrodymas, kodėl politinės jėgos Lietuvoje nori laimėti rinkimus. Svarbiausias yra nomenklatūrinis interesas. Susodinti savus į visus įmanomus postus. O po to pabandyk prisidirbusį valdininką iškrapštyti iš kėdės. Misija neįmanoma. Kaip ir rasti atsakingą. Geriau iškart ant durų pakabinti atsakymą į visus klausimus: „Ką pakviesti?“
Valdžia neišlaikė ir mamonos egzamino. Godumo lietuviškai. Kiekvieną dieną išgirstame ką nors apie nevaldomas išlaidas, privilegijas, korupciją. Iš gėdos norisi slėpti galvą po lapais. 4 milijonai eurų už internetinę Seimo svetainę? Na nejuokinkit. Kad ir kaip būtų pagrįsta tokia suma, bet tai yra nesąmonė. Kelio statyba nuo Vilniaus iki Utenos kainuoja apie 60 milijonų eurų. O skirtumas tik toks, kad piliečiai tuo keliu naudojasi. Ir važiuoja per „betonkę“ tarsi runkeliai „Belaruso“ priekaboje.
4 milijonai eurų už internetinę Seimo svetainę? Na nejuokinkit.
Susidomėjęs tokia, turbūt, tobula Seimo svetaine, atsidarau ją ir ką randu? „Atsiprašome už galimus nesklandumus, svetainė šiuo metu yra tobulinama“. Čia apie projektą, kuris buvo kurtas nuo 2010 metų. Kadangi valdininkų veiksmai pastaruoju metu man dažnai kelia įtarimų, spėju, kad tai reiškia papildomą finansavimą šiai svetainei. Nors jau dabar www.lrs.lt už 4 milijonus eurų labiau primena trijų žvaigždučių viešbučio su vadybininkų ir garsių svečių nuotraukomis galeriją. Yra net fasado piešinys.
Valdžios žmonės elgiasi kaip maži vaikai žaidimų kambaryje. Jie neatsineša į ją savo žaislų – mašinėlių, pieštukų, piešimo popieriaus. Kitiems vaikams viską nuperka tėvai ir jie savo turtą vertina bei saugo. Gi vaikai, išmokę užlipti ant galvų kitiems, savo žaisliukais nežaidžia – atiminėja iš kitų. Ir dar kaprizingi tokie, nuoširdžios ašarėlės bėga, nes tie nuskriaustieji vaikai jų nesupranta.
O jei atsiranda iniciatyvus žaidimų kambario tvarkytojas, kuris nepatinka kokiai nors darželio auklėtojai, tai tie vaikai visai be galvos lieka.
Bet, būna, tie nuskriaustieji susivienija ir išmeta karaliukus iš žaidimų kambario.
Greičiau tie rinkimai ateitų.
