Šiose srityse gyveno per 4 mln. žmonių. Gyveno, nes priskaičiuojama iki kelių šimtų tūkstančių pabėgėlių. Vieni iš jų patraukė į Rusiją, kiti – į Ukrainos vakarus ir centrinius regionus. Dar apie 2 mln. gyveno Kryme. Taigi Ukraina per mažiau kaip metus sumažėjo maždaug 6 milijonais gyventojų. Laikinai ar visam laikui?
Ukraina ir ją moraliai bei kažkiek materialiai remiantys Vakarai, neįvertino V.Putino. Sankcijos, o ypač krentanti naftos kaina sudavė Rusijos ekonomikai skaudų smūgį. Tačiau Ukrainos padėtis per tą laiką taip pat nepagerėjo, o tik pablogėjo. Ukrainos BVP per metus nukrito 10 procentų, grivinos kursas taip pat smunka, o realios žmonių pajamos sumenko.
Sankcijos, o ypač krentanti naftos kaina sudavė Rusijos ekonomikai skaudų smūgį. Tačiau Ukrainos padėtis per tą laiką taip pat nepagerėjo, o tik pablogėjo.
Tokiomis sąlygomis spalio 26-ąją Ukrainoje įvyks Aukščiausios Rados rinkimai.
Prezidentas P.Porošenka prieš kurį laiką paskelbė, kad sugrąžinti prarastas teritorijas įmanoma tik taikiu keliu. Į tokį prezidento kurso pasikeitimą griežtai suregavo dešinysis populistas O.Ljaška ir buvusi premjerė J.Tymošenko, kurie apkaltino prezidentą nuolaidžiavimu Maskvai ir kapituliacija prieš Kremlių.
Pagal visuomenės apklausas O.Ljaškos vadovaujama ekstremistinė Radikalų partija gali surinkti apie 9 proc. balsų ir būtų antra pagal dydį po prezidento P.Porošenkos bloko. J.Tymošenko partija kažin ar pateks į parlamentą.
Prezidento pasirinktą taikingo sureguliavimo kelio idėją remia dauguma Ukrainos rinkėjų. Anot vokiečių savaitraščio „Spiegel“, karo rytų Ukrainoje trokšta mažuma. Todėl prezidento blokas rinkimuose gali triumfuoti ir gali gauti, įskaitant sėkmingą pasirodymą vienmandatėse apygardose, absoliučią daugumą Radoje.
P.Porošenka neturi didelio pasirinkimo. Jis turi susitarti su V.Putinu, kad kompromisais išsipirktų prarastas Rytų sritis ir apsaugotų šalį nuo tolimesnės Rusijos agresijos. Vokiečių žurnalistų nuomone, būtent į tokį žaidimą įsileido P.Porošenka, ketindamas išsaugoti Ukrainos vientisumą.
V.Putinas dažnai kalbasi telefonu su P.Porošenka ir, atrodo, kad dabartinio Ukrainos prezidento žodžiais tiki daugiau nei buvusio prezidento, kuris slepiasi Rusijoje. To neslepia ir pats P.Porošenka, sakydamas, kad su Putinu jie yra geri pažįstami ir „tai leidžia pasiekti tam tikrų rezultatų“. Atrodo, kad Putinas labiau pasitiki oligarchu verslininku, turinčiu didelių ambicijų Rusijos rinkoje, nei buvusiu kleptomanu prezidentu, kurį besąlygiškai Kremlius rėmė.
V.Janukovyčiaus pažadais nebuvo galima tikėti. Jis dažnai sakydavo viena, o darydavo kita. Ne tik kalbėdamas su Vakarais, bet ir su Rusija. Tokia jau ta rytietiška politika, kurią neblogai išmano ir P.Porošenka, pastatęs modernią gamyklą Rusijos Lipecko mieste, apie 400 km nuo Maskvos, ir užmezgęs gerus ryšius su daugeliu Rusijos valdžios žmonių ir verslininkų.
Tie ryšiai, net ir vykstant karui su Rusija, iš dalies liko ir teikia naudos. P.Porošenka su Rusijos ambasadoriumi Kijeve M.Zurabovu netgi yra „asmeniniai draugai“, anksčiau turėję bendrą verslą.
Prieš pat 20 pasaulio valstybių lyderių susitikimą Milane, į kurį atvyks tiek Rusijos, tiek Ukrainos prezidentai, V.Putinas padarė nuolaidą įsakydamas atitraukti Rusijos kariuomenę nuo sienos su Ukraina. Tarp Ukrainos ir Rusijos kolaborantų rytuose jau trečia savaitė daugmaž tęsiasi paliaubos. Tiesa, jų metu žuvo apie 300 žmonių, daugiausia civilių.
Ukraina intensyviai ieško išeities iš komplikuotos ekonominės ir politinės situacijos, kreipdamasi į pasaulio valstybes. Tačiau dauguma jų užsiima savo problemų sprendimu. Kaip ir visais laikais.
Ukraina intensyviai ieško išeities iš komplikuotos ekonominės ir politinės situacijos, kreipdamasi į pasaulio valstybes. Tačiau dauguma jų užsiima savo problemų sprendimu. Kaip ir visais laikais. Vieša paslaptis, kad ne viena ES šalis šiandien yra nusistačiusi prieš Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Tą žino ir P.Porošenka.
Todėl jam lieka kliautis ryšiais Kremliuje ir savo lankstumu, kurį vieni laiko prezidento privalumu, o kiti principų neturėjimu. Kai kurie P.Porošenkos oponentai ir buvę verslo partneriai sako, kad jei būtų nesugriuvusi Sovietų Sąjunga, P.Porošenka būtų tapęs kompartijos generaliniu sekretoriumi. Iš pavydo, matyt.
Tačiau, anot buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Joschkos Fischerio, tai dar nereiškia, kad ateityje Ukraina netaps ES nare. J.Fischeris mano, kad ukrainiečiai, išėję į Maidano aikštę ir netekę tūkstančių žuvusių už savo pasirinkimą būti Europos dalimi, yra verti būti ES nariais.
Savo interviu J.Fischeris sukritikavo buvusį kanclerį socialdemokratą H.Schmidtą, kuris pirmasis Vakaruose paleido frazę, kad Ukraina nėra tikra valstybė. Šią frazę mėgsta kartoti V.Putinas. Galima priminti, kad nemažai vokiečių politikų M.Gorbačiovo „perestrojkos“ laikais netikėjo ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos sugebėjimu sukurti nepriklausomas valstybes. Jie klydo, bet prisiminti savo klaidų nenori.
Europos Sąjungos strateginis saugumo interesas yra plėstis, mano J.Fischeris.
Europos Sąjungos strateginis saugumo interesas yra plėstis, mano J.Fischeris.
Tai ne kažkokios bendros rinkos agurkams ar varžteliams sukūrimas. Plečiantis įgyvendinti savo strateginius interesus plečiant demokratiją ir stabilumą. Nes tik demokratinės šalys gali garantuoti ilgalaikį stabilumą, o autoritarinių valstybių stabilumas gali būti tik trumpalaikis. Tą rodo ir pačių vokiečių istorija, kai komunistinė VDR sužlugo, o demokratinė Vokietija su ja susijungė.
V.Putinas savo agresyvia politika parodė, kad ES nėra kažkas baigtino. Europos Sąjunga yra dinamiškas, ilgai besitęsiantis procesas. Todėl šiame procese gali dalyvauti ir rasti savo vietą kiekviena demokratinė Europos valstybė. Taip pat ir Ukraina. Svarbu, kad tai suprastų Europos Parlamente sėdintys ES šalių atstovai ir realią politiką vykdantys ES komisarai.
