Žinoma, ir ne todėl, kad jis užsipuolė savo sąjungininkus NATO bloke, grasindamas išstoti iš NATO aljanso. Ir ne todėl, kad jis Europos Sąjungą išvadino JAV priešininke, o nuvykęs į Jungtinę Karalystę pažemino premjerę Theresą May, sakydamas, kad buvęs užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas būtų geresnis už ją Didžiosios Britanijos vadovas.
Ir, žinoma, ne todėl, kad susitikime su Anglijos karaliene jis pats pasijuto karaliumi, pas kurį į svečius atvyko mažesnės šalies karalienė. Žinomos JAV žurnalistės Anne Applebaum žodžiais, D.Trumpo vizitas ir jo arogantiškas elgesys turės ilgalaikes pasekmes, skatins antiamerikietiškas nuotaikas Britų salose.
Kaip išsireiškė vienas iš labiausiai proamerikietiškų leidinių Vokietijoje konservatyvusis „Die Welt“, „visa D.Trumpo kelionė į Europą buvo katastrofa“.
D.Trumpas, anot buvusios Lenkijos ambasadorės Maskvoje Katarzynos Pelczynskos – Nalęcz, davusios interviu „Gazeta Wyborza“, yra pirmasis JAV istorijoje prezidentas, kuris būdamas svetimoje valstybėje pažemino save ir savo asmenyje Jungtines Amerikos Valstijas. Tai jis padarė susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putimu metu, sakydamas, kad pati JAV yra kalta ir buvę šalies prezidentai yra kalti, kad santykiai su Rusija yra blogi. Putinui teliko linktelėti galva ir su sunkiai slepiama šypsenėle toliau klausytis chaotiško D.Trumpo kalbėjimo spaudos konferencijos metu.
D.Trumpas nepasmerkė Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu, nesukritikavo Rusijos dėl Krymo aneksijos. Apskritai, galima sakyti, kad D.Trumpas atvyko į Helsinkį tam, kad pagirtų V. Putiną ne tik dėl gerai organizuoto pasaulio futbolo čempionato, bet ir dėl jo vykdomos vidaus ir užsienio politikos.
Kaip išsireiškė vienas iš labiausiai proamerikietiškų leidinių Vokietijoje konservatyvusis „Die Welt“, „visa D.Trumpo kelionė į Europą buvo katastrofa“. Tas ypatingai pasireiškė Helsinkyje susitikimo su Rusijos prezidentu V.Putinu metu. Iš vienos pusės buvo patyręs politikas, gerai pasirengęs, žodžio kišenėje neieškantis ir gerą psichologinį pasirengimą turintis buvęs KGB karininkas. Iš kitos pusės – stipriausios pasaulyje vadovas, milijardierius verslininkas, o kartu ir patenkintas savimi narcizas, labiau tikintis savo priešininko žodžiais nei JAV žvalgybos duomenimis, linksintis su kiekvienu V.Putino pasakytu žodžiu.
Kone visa Vakarų žiniasklaida ir net D.Trumpo mėgstama kompanija Fox sukritikavo D.Trumpo laikyseną Helsinkyje susitikime su V.Putinu, griežtai kritikuodama jį už tai, kad jis pažemino viso pasaulio akyse Jungtines Amerikos Valstijas ir jos demokratinę sistemą. Jį kritikavo ne tik oponentai iš demokratų partijos, bet ir dalis respublikonų. Jau nekalbant apie kritiką Europoje, o ypač Vokietijoje, kurioje atsiranda vis daugiau antiamerikietiškumo bei raginimų išvesti JAV karius iš Vokietijos.
Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis net paragino vokiečių politikus dėl neprognozuojamos JAV prezidento politikos atsisukti labiau į Rusiją, kaip tai darė socialdemokrato W.Brandto vyriausybė šeštame dešimtmetyje. Pridėkim dar tai, kad Italijos populistinė vyriausybė jau ne pirmą kartą gąsdina Europos Sąjungą ir JAV panaikinti sankcijas Rusijai, nes, anot jų, tos sankcijos labiausiai kenkia Italijos ekonomikai.
Geru V.Putino pasirodymu Helsinkyje ir jo dominavimu prieš D.Trumpą ypač džiaugiasi Rusijos žiniasklaida, pabrėždama, kad JAV prezidentas pripažino Rusiją lygiaverčiu partneriu, ko labiausiai Rusija ir siekė šio susitikimo metu.
Tačiau rusų įtakingas dienraštis „Komsomolskaja pravda“ leidžia sau priminti, kad „nugalėjus“ JAV prezidentą Helsinkyje žodiniuose mūšiuose ir laimėjus palankumą viešųjų ryšių lygmenyje, spaudimas Rusijai iš JAV administracijos, Kongreso ir Senato bei kitų svarbių valstybinių institucijų gali dar labiau sustiprėti. JAV reikės parodyti pasauliui, kad „pirmiausia yra Amerika“. Niekas negali garantuoti, kad JAV prezidento pozicija Rusijos ir V.Putino atžvilgiu greitu laiku nepasikeis.
Taip, kaip keičiasi JAV pozicija dėl Vokietijos ir kitų vakarų šalių bei Rusijos statomo dujotiekio „Nord stream 2“. Šis klausimas buvo aptariamas D.Trumpo ir V.Putino susitikime. D.Trumpas Helsinkyje sakė, kad jis įtikinėjo Angelą Merkel atsisakyti šio dujotiekio projekto, bet Vokietija nesutiko. Putinas palaikė Vokietijos poziciją ir kalbėjo apskritai apie pasaulinį dujų kainų sureguliavimą.
Galiausiai D.Trumpas sutiko, kad JAV kompanijoms teks konkuruoti su „Nord stream 2“. „ Kaip bus iš tikrųjų, šiandien dar sunku pasakyti. Kaip ir sunku prognozuoti tolesnius JAV ir Rusijos santykius. Tuo labiau, kad mes nežinome, ką dvi valandas slaptai, net nuo savo komandos narių, kalbėjo D.Trumpas ir V.Putinas susitikime tet a tet. Tikėtina, kad tai buvo pokalbis svarbiausiais pasauliui klausimais.
