Parašus padėjo ne tik eiliniai Seimo nariai, bet ir premjeras S.Skvernelis bei Seimo pirmininkas V.Pranckietis, kurie, tikėtina, yra susipažinę su šalies pagrindiniu įstatymu ir žino, kad įteisinti dvigubą pilietybę teisiškai galima tik tautos referendumu. Tai yra patvirtinęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas savo išaiškinime.
Prezidentė D.Grybauskaitė tokį Seimo narių ir premjero poelgį pasmerkė, nurodydama, kad dera gerbti Lietuvos konstituciją ir „važiuoti buldozeriu per Konstituciją tikrai nereikėtų“. Tačiau šį kartą nei premjeras, nei Seimo pirmininkas, nei konservatorių lyderis G.Landsbergis prezidentės žodžio nepaklausė ir „parodė drąsą“, tuo tarsi norėdami paliudyti, kad būtent jie yra patys tikriausi emigrantų gynėjai, kuriems žūtbūt reikia bent dviejų pilietybių.
Prezidentė teisingai reikalauja iš Seimo narių laikytis konstitucijos, ant kurios jie patys prisiekė. Toks lengvabūdiškas, neatsakingas ir net ciniškas Seimo narių požiūris į konstituciją tikrai neskatina laikytis teisės viršenybės principo ir siunčia visuomenei žinią, kad Seimui viskas leista.
Referendumo Lietuvos politikai bijo. Tiksliau, jie nepasitiki didžiąja Lietuvos gyventojų dalimi. Tai tik rodo, kaip toli yra mūsų valdžia nuo savo tautos.
Nuo tokių ir panašių žinių Seimo autoritetas neauga, nepaisant gana dažnų Seimo pirmininko paraginimų nusidėjusiems Seimo nariams kuo greičiau atsistatydinti. Kai vyrauja vos ne visuotinis teisinis nihilizmas, palaimintas Seimo, niekas neskuba to daryti. Vienintelė G.Kildišienė neatlaikė moralinio spaudimo ir pasitraukė. Dabar, tikriausiai, gailisi. Juk juridinio pagrindo pašalinti ją iš Seimo nebūta.
Sunku pasakyti, ar didžioji Lietuvos gyventojų dalis yra už ar prieš dvigubą pilietybę. Nėra šiuo klausimu aktualių sociologų apklausų. Už dvigubą pilietybę yra užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurie nori ten įsitvirtinti ir priimti, jei tos šalies įstatymai leis, antrą pilietybę. Už tai pasisako ir Lietuvoje likę jų tėvai ir artimieji. Tačiau Lietuvos visuomenė šiuo klausimu yra tikrai nevieninga. Jei konstitucinės teisės profesionalai ir prezidentė ginčija tik paties proceso dėl dvigubos pilietybės teisingumą, tai, kaip rodo piliečių reakcija socialiniuose tinkluose, Lietuvoje yra gana daug žmonių, kurie pasisako apskritai prieš dvigubą pilietybę.
Seimo nariai, užuot pasirinkę įstatymu įtvirtintą konstitucijos keitimo kelią ir argumentuotai bei aktyviai dalyvaudami diskusijose su kuo platesniais gyventojų sluoksniais, siekdami juos įtikinti dvigubos pilietybės reikalingumu, neretai imasi populizmo ir demagogijos, gąsdindami Lietuvos žmones.
Štai Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ Seimo narys Ž.Pavilionis diskusijoje su konstitucinės teisės profesoriumi V.Sinkevičiumi, užuot pateikęs argumentus, kodėl reikėtų dvigubos pilietybės įteisinimą spręsti ne referendumu, o Seimo rengiamu įstatymu, papylė tiek daug pigios demagogijos apie tariamus pavojus, kad nemalonu buvo klausytis. Deja, ir pats laidos vedėjas buvo linkęs daugiau girdėti Seimo nario žodžius, o ne pagrįstus patyrusio teisininko argumentus.
Referendumo Lietuvos politikai bijo. Tiksliau, jie nepasitiki didžiąja Lietuvos gyventojų dalimi. Tai tik rodo, kaip toli yra mūsų valdžia nuo savo tautos. Gal būtent todėl ieškoma būdų, kaip spręsti esminius tautos ir valstybės klausimus išvengiant visos Lietuvos piliečių apklausos, t. y. referendumo. Atkuriamasis Seimas savo tautos nebijojo ir 1992 m. pakvietė ją patvirtinti ne tik konstituciją, bet ir sovietų kariuomenės išvedimą. Tauta nenuvylė ir savo pareigą atliko.
Nesu kategoriškai nusistatęs prieš dvigubą pilietybę. Tačiau manau, kad jos pripažinimas turėtų būti susijęs ir su užsienyje gyvenančių mūsų piliečių pareigomis savo pirmajai tėvynei. Su pareigomis, kurias turi visi Lietuvoje gyvenantys piliečiai. Turiu galvoje pirmiausia karinės prievolės atlikimą savo kraštui, jei to krašto pilietybę esi išsaugojęs. Tokią prievolę, pavyzdžiui, turi turkai, gyvenantys Vokietijoje. Tiesa, labai nenorint tarnauti, galima išsipirkti už kelių tūkstančių eurų sumą, sumokant ją į Turkijos valstybės iždą.
Dviguba ar triguba pilietybė tikrai nesumažins emigracijos. Atvirkščiai. Ji dėl to gali net padidėti, nes juk užsienyje gyvenantiems lietuviams bus ne tik geresnės gyvenimo sąlygos, bet ir dviejų valstybių globa.
Matyt, teisus V.Landsbergis, labai atsargiai kalbėdamas apie dvigubą trigubą pilietybę, teigdamas, kad „prieš kerpant reikėtų dešimt kartų matuoti“.
Mano galva, yra daug iliuzijų, kad įteisinus dvigubą pilietybę sugrąžinsime dalį emigrantų ar bent pristabdysime tokiu būdu emigracijos mastą. Reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad dviguba pilietybė suteiks mūsų piliečiams užsienyje didesnį komfortą ir didesnį pasitikėjimą. Tai yra gerai, kad bent užsienyje gyvenantys tautiečiai jaus savo valstybės globą ir dėmesį, galės kreiptis į mūsų ambasadas užsienyje pagalbos, jei jos negaus iš naujos savo tėvynės.
Tačiau dviguba ar triguba pilietybė tikrai nesumažins emigracijos. Atvirkščiai. Ji dėl to gali net padidėti, nes juk užsienyje gyvenantiems lietuviams bus ne tik geresnės gyvenimo sąlygos, bet ir dviejų valstybių globa. „Vietiniams“ lietuviams, likusiems Lietuvoje, gyvenimo sąlygos vargu bau ar pagerės. Kaip ir nepadidės savos valstybės rūpestis.
Mūsų tautiečiai vyksta dirbti ir gyventi į užsienius ne todėl, kad savo tėvynėje miršta iš bado, kad vyksta karas, – o gal nuolatiniai gąsdinimai karu juos baugina ir verčia išvykti? Jų niekas nepersekioja dėl religinių ar politinių pažiūrų. Jie važiuoja geriau, patogiau ir turtingiau gyventi, ieškoti savo laimės, kurios Lietuvoje neranda. To laisva bei demokratinė valstybė uždrausti negali. Bet ir skatinti emigracijos neapgalvotais sprendimais šalies valdžia neturėtų.
Mūsų valstybė kol kas yra per daug silpna, skurdi ir per daug socialiai neteisinga, lyginant su tomis šalimis, į kurias traukia mūsų tautiečių pulkai. Kol ji tokia bus, emigracija nesumažės. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bei teisingumo didinimas turėtų būti kiekvienos valdžios pagrindinis prioritetas. Tai vienintelis kelias emigracijai sustabdyti, esant atviroms sienoms su išsivysčiusiomis Europos Sąjungos šalimis.
Naujos valdžios prioritetai kol kas nukreipti į smulkmenas, tokias kaip tautinis kostiumas, urėdijų naikinimai, vyno ir alaus branginimas, o ne į esminius žmogaus ir visos valstybės klausimų sprendimus, kurie yra susiję su nepopuliariais mokesčiais turtingiausiam sluoksniui ir socialiai atsakingu jų perskirstymu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytautas Plečkaitis: Premjero S.Skvernelio likimas – Seimo daugumos, o ne opozicijos rankose
