Vytautas Plečkaitis: Europos Sąjunga apsiginti nebūtų pajėgi. Kodėl gali žlugti Vakarai?

Karingos mintys turi palaikymą ir tarp dalies rinkėjų Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Senajame žemyne daugelio šalių, išskyrus Balkanų pusiasalį ir rytų Ukrainą, piliečiai jau daugiau kaip 70 metų nei patys nėra matę karo, nei jų vaikai, nei anūkai. Ir tai gerai. Prie to daug prisidėjo Europos Sąjungos sukūrimas ir amerikiečių karinių bazių buvimas Europoje, pirmiausia Vokietijoje.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras 1998-2005 m. ir vienas iš garsiausių vokiečių Žaliųjų partijos lyderių Joschka Fischeris, neseniai duodamas interviu įtakingam savaitraščiui „Spiegel“ teigė anksčiau manęs, kad dabartinę pasaulio tvarką, kuri susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, gali sugriauti tokios partijos kaip Vokietijos Žalieji. Tačiau, pasirodo, jis klydo. Anot, J.Fischerio, „Amerikiečių pasaulio tvarką (amerikanische Weltordnung) griauna pats Amerikos prezidentas.“

Būtent amerikiečių patronavimo dėka vokiečių žemėje buvo sukurta stabili bei klestinti demokratija.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras neseniai išleido knygą „Vakarų nuopuolis“ („Der Abstieg des Westens“), kurioje rašo apie tai, kad Vakarų pabaiga yra neišvengiama. Vakarai, jo supratimu, po Antrojo pasaulinio karo buvo transatlantinė erdvė, kurios kūrėjais buvo Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Silpna ir susiskaldžiusi Europa nėra pajėgi išsaugoti Vakarų. Norėdami išsaugoti Vakarų civilizaciją, europiečiai turi tapti kur kas stipresni, nei dabar yra. Ypatinga užduotis, norint išsaugoti Vakarus, tenka Prancūzijai ir Vokietijai, be kurios tai padaryti tiesiog neįmanoma, nes ji yra per daug didelė ir labai svarbi.

1949 m. susikūrusi Vokietijos Federacinė Respublika buvo didelė Jungtinių Valstijų užsienio politikos sėkmė. Būtent amerikiečių patronavimo dėka vokiečių žemėje buvo sukurta stabili bei klestinti demokratija. Nors „demokratija laimės negarantuoja, bet ji suteikia daugiau vertės ir džiaugsmo gyvenime“, – rašo žinomas slovakų publicistas bei redaktorius Martinas Šimečka lenkų leidinyje „Gazeta Wyborcza“ .

Klestintis vokiečių gyvenimas, kurį padėjo sukurti amerikiečiai, po siaubingo ir naikinančio Antrojo pasaulinio karo, daugeliui vakarų vokiečių padėjo įsikalti mintį, kad jiems nėra ko rūpintis pasaulio politika, nes ji sužlugdė nacių valdymo metais jų tautą tiek moraliai, tiek politiškai. Pokario metais gimę ir subrendę vokiečiai susigyveno su tuo, kad jiems net nereikia rūpintis savo saugumu, kad juo pasirūpins Amerika. Tuo labiau, kad didžiosios Vakarų kaimynės – Didžioji Britanija ir Prancūzija nuolat baiminosi galimo Vokietijos sustiprėjimo ir buvo patenkintos sąlyginiu jos silpnumu. Galbūt, net patenkintos iki šiol?

Tačiau amerikiečių politinis ir karinis elitas dar iki Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią nuosekliai ėmė spausti Vokietiją dėl savo karinės galios sustiprinimo. Nes su tokia galia, kokią ji dabar turi, Vokietija apsiginti, pasak J.Fischerio, negalėtų.

Kitas reikalas, kad Vokietijos pulti niekas neketina. Taiki jos užsienio politika ir sėkminga ekonominė bei socialinė raida užtikrino Vokietijai daugybę sąjungininkų ir draugų ne tik Europoje, bet ir Amerikoje bei Azijoje. Vokiečiai pasaulyje garsėja ne tik savo prekių kokybe ir jų eksportu, bet ir moralia užsienio politika, vengiant karinio įsikišimo karštose pasaulio taškuose.

Tačiau laikai keičiasi. Kieta, protekcinė ir iš dalies nacionalistinė JAV prezidento Donaldo Trumpo politika verčia Europos Sąjungą imtis adekvačių priemonių, siekiant apginti savo ekonominius interesus, kurie neretai skiriasi nuo Jungtinių Valstijų interesų. Europoje vis dažniau prisimenama vokiečių primiršta Realpolitik, kuri buvo sėkmingai išplėtota kanclerio Otto Bismarko laikais. Vokiečių laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ tiesiog siūlo vokiečių verslui ir politikams nekariauti prekybinių karų su Amerika, o, vadovaujantis savo interesais, vykdyti Realpolitik.

Neatsitiktinai kanclerė A.Merkel Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir, nepaisant amerikiečių spaudimo ir grasinimų iš Vašingtono dėl sankcijų, nusprendė vykdyti jos šaliai ir kitoms Vakarų valstybėms ekonomiškai naudingą „Nord Stream 2“ projektą.

Nuo šio projekto labiausiai nukentės dvi tranzitinės ES šalys – Ukraina ir Lenkija, per kurių teritoriją eina dujotiekiai į Vakarus ir kurios iš tranzito gauna po keletą milijardų eurų per metus. Vokietija nenori skriausti nei Ukrainos, nei Lenkijos. Ji tenori gauti be jokių trukdžių kur kas pigesnių rusiškų dujų nei JAV išgaunamos skalūnų dujos. Tai ir yra Realpolitik.

Vis dėlto nepaisant dabartinės įtampos, kilusios dėl JAV prezidento D.Trumpo karingos užsienio politikos ir dėl Europos Sąjungos šalių, – taigi ir Lietuvos, interesų nepaisymo, JAV išlieka ir išliks Vokietijos, Prancūzijos ir viso Europos Sąjungos aljanso sąjungininke. Abi pusės ieškos kompromisų ir palaipsniui europiečiai, spaudžiant JAV, perims vis daugiau gynybinių funkcijų į savo rankas. Priešingu atveju, įvyks tai, ką savo knygoje pranašauja J.Fischeris: Vakarai žlugs.