Įtakingas vokiečių savaitraštis „Spiegel“, paskyręs keliolika pirmųjų puslapių prezidento D.Trumpo valdymui, pradeda nuo JAV sostinės, sakydamas, jog po D.Trumpo išrinkimo „Vašingtonas kenčia nuo jo, o pats prezidentas kenčia nuo Vašingtono“. Verta prisiminti, kad 90 proc. Vašingtono gyventojų balsavo už demokratų kandidatę Hillary Clinton. Jau vien dėl to Vašingtonas D.Trumpui tapo vienu iš nemėgstamiausių miestų pasaulyje.
JAV sostinė tapo vieta, kuriame „verda pyktis, sąmokslai, netikėjimas ir įtampa“. Vašingtonas nėra meilės miestas, kaip Paryžius, jis nesukurtas kapitalo pagrindu kaip Londonas ir nėra skirtas nuotykiams kaip Niujorkas. Vašingtonas yra disciplinos ir prūsiško dorybingumo bei valios pergalės miestas. Iš šio miesto valdoma Amerika ir daroma įtaka daugeliui pasaulio valstybių.
Prieš metus D.Trumpo pergalę užtikrino ne tik jo oponentės iš Demokratų partijos H.Clinton silpnumas bei nepopuliarumas, bet ir gilesni Amerikos visuomenėje vykstantys procesai. Politinė JAV kultūra evoliucionavo žemėjančia kreive, o pasitikėjimas valstybės institucijomis nuolat smuko. Išplauti institucijų ribas yra labai pavojinga. Tačiau pastaruoju metu į jas išrenkami žmonės, kurie mano, kad tų institucijų nubrėžtų ribų neprivalu laikytis. D.Trumpas yra vienas iš jų. „Jis visiškai nesupranta, kas yra valstybė. Jam tai tik naujas viešbutis“, kuriame jam patogu gyventi.
D.Trumpas buvo išrinktas kaip nesisteminis prezidentas, siekęs pakeisti tai, ką buvo sukūrę jo pirmtakai. Pradėjo nuo Ovaliojo kabineto, įsakęs išnešti kovotojo prieš rasinę diskriminaciją Martino Lutherio Kingo biustą ir vietoj jo pakabinti XIX a. pradžios karžygio, tapusio prezidentu, A.Jacksono portretą.
D.Trumpas siekė sugriauti prezidento Baracko Obamos kurtą sveikatos sistemą ir palikti be sveikatos draudimo apie 12 milijonų JAV piliečių. Jis norėjo pakeisti prekybos sutartis su savo kaimynėmis – Kanada ir Meksika, buvo suabejojęs NATO organizacijos būtinumu. Tačiau šimtmečiais kurta JAV administracinė sistema neleido prezidentui D.Trumpui visko pakeisti ar ką nors esmingo sugriauti.
Baracko Obamos sveikatos sistemą išgelbėjo respublikonų kongresmenai, anksčiau ją smarkiai kritikavę. Prekybos sutartys veikia kaip veikusios, NATO išlieka ir toliau veikia kaip stipriausia Vakarų karinė organizacija. Nors žodžiais atsiribojo nuo Paryžiaus sutarties, įgalinčios valstybes visokeriopai mažinti klimato atšilimą, bet realiai dar nepradėjo to vykdyti ir, matydamos liūdnas klimato kaitos pasekmes, kažin ar drįs iš tos sutarties rėmų pasitraukti.
JAV prezidento D.Trumpo dėka aukščiausius postus ne kokioje nors monarchinėje Afrikos ar Azijos valstybėje, o demokratiją sukūrusioje šalyje gavo artimiausi prezidento šeimos nariai: duktė Ivanka ir žentas Jaredas Kushneris. JAV užsienio politikai vadovauja ne Valstybės departamentas, kuriame yra daug tuščių etatų ir trūksta kompetencijos konkrečioms problemoms spręsti. Jo vadovas Rexas Tillersonas nuvylė ne vieną aukštą JAV diplomatą, yra pasirengęs bet kuriuo metu tarnybą Valstybės departamente iškeisti į naftos verslą, kurį jis gerai išmano.
Anot JAV buvusio ambasadoriaus Irake, Lenkijoje, Makedonijoje bei dalyvavusio derybose su Šiaurės Korėja dėl nusiginklavimo W.Busho administracijoje Christopherio Hillo, JAV užsienio politika „tampa atsitiktinė“. „Nėra žmonių, planuojančių strategiją. Kai kuriuose pasaulio regionuose esame visiškai nematomi“, – sako jis didžiausiam Vidurio ir Rytų Europos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“.
Užsienio politiką perima Gynybos departamentas, vadovaujamas Jameso Mattiso. Tai yra labai pavojinga, mano JAV diplomatas, nes kai neveikia civilinė diplomatija, vienintele priemone tampa karinis įsikišimas.
Tačiau bėda ta, kad prezidentas D.Trumpas turi tikėti generolais, nes pats per daug nieko neišmano. Jis visas JAV ir pasaulį užgriuvusias bėdas verčia ant buvusių JAV prezidentų pečių. D.Trumpas turi daug vaikiško naivumo, neretai būna ūmus ir paprastai klauso paskutiniojo kalbėtojo patarimo. Taip jis pasielgė su Saudo Arabija, patikėjęs, kad ši naftos turtinga šalis gali garantuoti taikų sambūvį tarp Izraelio ir Palestinos. Tai esą bus nesunku padaryti, jei užsiims tariamai didžiausiu priešu – Iranu. Štai todėl dabar JAV nori peržiūrėti JAV ir Vakarų valstybių sutartį su Iranu.
Apskritai, JAV užsienio politika Artimuosiuose Rytuose nėra sėkminga, nes nebuvo įvertinta tų šalių etninė sankloda, religijos įtaka ir tų šalių istorinė patirtis. Suklysta tiek įsiveržiant į Iraką 2003 m., tiek remiant B.al Assado priešininkus Sirijoje. Tačiau, dera pripažinti, kad tai ne dabartinio prezidento D.Trumpo klaida, o jo pirmtako prezidento B.Obamos klaidos.
Nepaisant D.Trumpo arogancijos ir jo erzinančių tviterio žinučių politikos bei nuolat skambančių kaltinimų jo aplinkos žmonėms dėl sąsajų su Kremliumi, D.Trumpas išvengė apkaltos. Jo politiką remia apie 40 proc. amerikiečių. Nedaug, bet ir nemažai. Ateitis parodys, ar jis bus vienos kadencijos prezidentas, ar sugebės po trejų metų laimėti ir antrąją.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytautas Plečkaitis: Traumuota šalis, arba 100 metų Rusijos revoliucijoms
