Apie tai informuoja „Deutschlandtrend“, paskelbusi savo tyrimo rezultatus praėjusį penktadienį. Mažesnės partijos – Liberalų ir Žalieji bei Kairioji („Die Linke“) išsaugotų savo pozicijas, surinkdamos apytikriai po 10 proc. rinkėjų balsų.
Pirmoji vis dar būtų A.Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų partija (CDU) ir jos sąjungininkė Krikščionių socialinė unija (CSU). Jos surinktų 28 proc. balsų. Tai yra blogiausi centro dešiniųjų partijų reitingai nuo 1997 m. Kartu su dabartiniais Didžiosios koalicijos partneriais socialdemokratais jie parlamente turėtų tik 45 proc. balsų ir turėtų atsistatydinti.
Tačiau kol kas nauji rinkimai negresia ir Didžioji koalicija, kad ir labai braškėdama, laiko valdžios vadžias savo rankose. Kanclerė A.Merkel yra aktyvi tarptautinėje politikoje, randa laiko susitikti net su trimis Baltijos šalių premjerais ir Lietuvos prezidente, ieškodama paramos būsimam valstybių vadovų susitikimui ir jį, matyt, gavo. Be to, papildomai išreiškė savo šalies verslo požiūrį į „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą. JAV, matyt, gavusi kažką mainais iš Vokietijos, sutiko neblokuoti šio dujotiekio statybos ir žadėjo artimiausiu metu pradėti konkurencinę kovą su rusų „Gazprom“ dėl Europos rinkos.
A.Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų partija (CDU) ir jos sąjungininkė Krikščionių socialinė unija (CSU) surinktų 28 proc. balsų. Tai yra blogiausi centro dešiniųjų partijų reitingai nuo 1997 m.
ES vadovai susitikime Zalcburge buvo vieningi tiek dėl „Brexito“, atmetę britų premjerės poziciją, tiek dėl emigrantų, pritarę išorinių ES šalių sienų apsaugos stiprinimui ir aktyvesniam dialogui su šiaurės Afrikos šalimis. Siekiama, kad migrantai būtų sulaikomi jau Afrikoje, dar jiems neįsėdus į kontrabandininkų laivelius, plaukiančius per Viduržemio jūrą į Italiją, Maltą ar Ispaniją. Kitaip sakant – į Europos Sąjungą. Ispanija, skirtingai nei Italija ar Malta, yra pasiryžusi pabėgėlius priimti ir nemato sau jokios grėsmės. Ispanų pareigūnai tvirtina, jog pabėgėlių priėmimas yra tokio pat dydžio kaip įprastinė imigracija.
Tačiau grįžkime į Vokietijos vidaus politiką, kurios stabilumu yra suinteresuotos daugelis ES šalių. Vokietijoje jau antrą kartą per šešis mėnesius kyla centrinės valdžios krizė. Jos sukėlėju antrą kartą tampa 69 metų buvęs Bavarijos žemės premjeras, o dabar šalies vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis. Jis pasipriešino kanclerės A.Merkel ir socialdemokratų vadovės reikalavimui atleisti Konstitucijos apsaugos (žvalgybos) valdybos viršininką H.G.Maasseną, pateikusį netikslią informaciją politinei vadovybei apie įvykius Chemnize, kai šiame mieste buvo kilusios neonacių riaušės. H.G.Maassenas buvo apkaltintas tariama simpatija dešiniesiems radikalams.
Kanclerė sušaukė Didžiosios koalicijos partijų vadovus į konsiliumą, siekdama užtikrinti stabilų vyriausybės darbą. H.Seehoferis atleido H.G.Maasą iš pareigų, bet paskyrė savo pavaduotoju. Iš esmės jį paaukštino ir davė didesnę algą.
Socialdemokratai sukilo prieš tokį sprendimą ir grasino pasitraukti iš vyriausybės. Tuo labiau, kad jie iš pat pradžių buvo nusiteikę prieš Didžiąją koaliciją ir atsisakė joje dalyvauti. Tik primygtinai prašant A.Merkel, kai jai nepavyko sudaryti koalicijos su liberalais ir žaliaisiais, socialdemokratai atėjo į valdžią. Jie rizikavo netekti dalies savo rinkėjų palankumo. Ir dabar to palankumo netenka.
H.Seehoferis antrą kartą nusileido ir praėjusios savaitės pabaigoje atšaukė buvusį Konstitucijos apsaugos valdybos vadovą H.G.Maasą iš viceministro pareigų, paskirdamas jį savo specialiuoju patarėju, o šis dar atsiprašė už galbūt netikslią informaciją. Ar to pakaks kanclerei ir socialdemokratams dar nežinia. Tačiau akivaizdu, kad H.Seehoferis ir toliau išliks rakštimi A.Merkel vyriausybėje. Pirmiausia dėl to, kad jo ir kanclerės požiūris į vieną svarbiausių šalies problemų – migraciją ir migrantų integraciją gerokai skiriasi.
Viena didžiausių ir turtingiausių Bavarijos žemė prieš trejetą metų, kai A.Merkel plačiai atvėrė sienas emigrantams, nukentėjo pirmiausiai ir daugiausiai. H.Seehoferis jau tuomet griežtai kritikavo A.Merkel ir pareikalavo jos vyriausybėje vieno svarbiausių postų – vidaus reikalų ministro. Jį užėmęs, ėmėsi griežtesnių priemonių prieš emigrantus, reikalavo jų neįleisti į šalį, kol nebus patikrinti, ar jie tikrai yra pabėgėliai nuo karo ar kitų nelaimių, ar tik ieško geresnio gyvenimo?
Bavariją valdančiai partijai po kelių mėnesių teks dalyvauti žemės rinkimuose ir jai būtina pasirodyti prieš rinkėjus, kad sprendžia emigracijos problemą, kuri buvo keletą metų ignoruota. A.Merkel negali atsisakyti H.Seehoferio vyriausybėje, nes tai sukeltų jo partijos pasitraukimą iš koalicijos ir vyriausybės griūtį.
Išliktų dar mažumos vyriausybės galimybė. Apie ją jau ima kalbėti CDU vadovai. Neseniai parlamento pirmininkas W.Schauble pareiškė, kad jie nebijo mažumos vyriausybės. Tačiau leidiniui „Die Welt“ on line sakė, kad vyriausybė privalo daugiau stengtis, kad reikia apriboti imigraciją, o jau įsileisti į Vokietiją imigrantai kuo greičiau turėtų būti integruoti, t.y. išmoktų vokiečių kalbą ir būtų įdarbinti.
Vyriausybės krizė kuriam laikui išspręsta. Tačiau vis daugiau apžvalgininkų mano, kad kažin ar A.Merkel išbus valdžioje visą savo kadenciją. Pagyvensim, pamatysim.
