„Neskubinkite karo: jei jis prasidės jūsų – Latvijos, Lietuvos ir Estijos niekas neprisimins. Nuo to jums bus tik blogiau. Kam provokuojate šias peštynes?“ – sako Rusijos Valstybės Dūmos narys S.Markovas viename Lietuvos naujienų portale.
Nepaisant didelės dozės demagogijos, gerai, kad vienas didžiausių internetinių portalų supažindino skaitančią Lietuvos visuomenę (nemaža dalis yra tik žiūrinti ir sugebanti perskaityti pavadinimus stambiomis raidėmis) su V.Putino patarėjo mintimis, kurios perteikia ne vien jo, o nemažos dalies Maskvos politinio elito mentalitetą.
Tokie kaip S.Markovas formuoja Rusijos viešąją nuomonę, jis yra dažnas svečias pagrindinių Rusijos TV kanalų diskusinėse laidose, nemaža dalimi atspindi ir Valstybės Dūmos didžiausios frakcijos požiūrį į Ukrainą, Europos Sąjungą ir JAV.
Tą požiūrį mums kaip Rusijos kaimynams reikia gerai žinoti, kad neatsitiktų taip, kaip nutiko didelei daliai Lietuvos politikos, diplomatijos ir kariuomenės elito 1939–1940 m., tykiai svarstant, kad „po rusais bus geriau nei po vokiečiais“. Kaip buvo geriau, greit patys galėjo įsitikinti. Iš paskutinės Lietuvos vyriausybės narių gyvi ar neišvežti į Sibirą, neskaitant į užsienį pasitraukusių generolo K.Musteikio su A.Smetona, teliko du generolai, balsavę „už“ nesipriešinimą agresoriui – S.Raštikis ir V.Vitkauskas.
Nors S.Markovas save vadina europietiškų pažiūrų žmogumi ir net intelektualu, o ne propagandistu, bet jis demokratiškai išrinktą Ukrainos valdžią pravardžiuoja „chunta“, taigi jo pasisakymai su europine kultūra toli prasilenkia. O propagandisto darbą jis yra įvaldęs puikiai. Beje, žodis propaganda, kilęs iš lotynų kalbos, neturi neigiamo atspalvio, o tereiškia idėjų skleidimą, siekiant jomis veikti žmonių pažiūras, nuotaikas ir skatinti tam tikrus veiksmus. Tačiau idėjų gali būti visokių – gerų ir nelabai.
Kremliaus propagandistai skleidžia imperinės tradicijos idėjas, kurios atitinka jos žmonių nuotaikas bei valdžios interesus. Jomis užsikrėtęs net ir ne vienas Rusijos demokratas. Akivaizdus pavyzdys yra M.Chodorkovskio elgesys išėjus iš kalėjimo. Jis taip pat pasisako už tai, kad Krymas priklausytų Rusijai, kad Rusijai nebūtų taikomos Vakarų sankcijos.
Kitaip sakant, M.Chodorkovskis taip pat yra savas tarp Rusijos imperialistų ir nežinia, ar jis būtų už Lietuvos nepriklausomybę?
Rusijos propaganda nesikeičia šimtmečiais. Pasikeitę yra tik instrumentai, kuriais ši propaganda skleidžiama. Prieš 100 metų, tiksliau sakant, 1910 m. Valstybės Dūmoje, valdant imperatoriui Nikolajui II vidaus reikalų viceministras Markovas, kalbėdamas dėl gyventojų lygybės pažeidimų imperijoje, kurioje gyveno ir pavergti lietuviai, tiesmukiškai aiškino, kodėl kitataučiai negali būti lygūs su stačiatikiais. Anot jo, „stačiatikiai yra valstybės valdovai ir, kol kitataučiai nesurusinti, tol jie yra Rusijos priešai.“
Žinoma, per 100 metų Rusija ir Europa gerokai pasikeitė. Tačiau jei Europa išsivadavo iš imperinio mąstymo gniaužtų, tapo demokratinė, gerbianti žmogaus teises ir tarptautinės teisės viršenybę, tai Rusija tebemąsto galios, paremtos jėga, principu. Tai akivaizdu ir iš Kremliaus propagandisto S.Markovo teksto.
Europos Sąjungoje nėra valstybių, kurios norėtų karo ar kurstytų karą. Baltijos šalyse taip pat nėra atsakingų politikų, kurie provokuotų karą ar skatintų pažeisti tarptautinėmis sutartimis pripažintas sienas.
Europos Sąjungoje nėra valstybių, kurios norėtų karo ar kurstytų karą. Baltijos šalyse taip pat nėra atsakingų politikų, kurie provokuotų karą ar skatintų pažeisti tarptautinėmis sutartimis pripažintas sienas.
Akivaizdu, kad Baltijos šalims, esant tokioje jautrioje geografinėje aplinkoje bet kokie karo veiksmai tarp NATO ir Rusijos būtų pražūtingi ir tik nesveikas gali galvoti, kad Trečiajame pasauliniame kare galėtų būti nugalėtojų.
Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva ar kitos Baltijos šalys turėtų apleisti savo gynybą, nesirūpinti savo saugumu ir nesiremti sąjungininkais. Jei Rusija nepuls kaimynų, tai NATO kaip gynybinė organizacija tikrai nepuls Rusijos.
Dabar vykstantis ekonominis ir diplomatinis karas su Rusija nebūtinai turi virsti karštuoju karu, nors pietryčių Ukrainoje jis jau vyksta. Tačiau nemanau, kad jį kas nors galėtų laimėti. Rusija neduos laimėti Ukrainai, o Ukraina taikiai neatiduos savo teritorijos.
Be to, Rusija turi pakankamai daug rūpesčių dėl savo ekonomikos. Sankcijos, naftos kainų smukimas ir rublio kritimas, matyt, gąsdina Kremlių ir verčia peržiūrėti savo politiką. Tik nežinia kuria kryptimi.
Rusija turi pakankamai daug rūpesčių dėl savo ekonomikos. Sankcijos, naftos kainų smukimas ir rublio kritimas, matyt, gąsdina Kremlių ir verčia peržiūrėti savo politiką. Tik nežinia kuria kryptimi.
Mūsų žiniasklaida džiaugiasi Rusijos rublio kritimu. Bet juk vyksta ne tik Rusijos rublio kritimas JAV dolerio atžvilgiu, bet ir kelių dešimčių šalių valiutų, įskaitant Ukrainos griviną, Rumunijos levą, Brazilijos realą ir kitų valiutų kritimas.
Kaip nurodo Vokietijos dienraštis „Die Welt“, jei Rusijos rublis nuo liepos pradžios smuko 36 procentais, palyginti su doleriu, tai Ukrainos grivina susilpnėjo 24 proc., Lenkijos zlotas – apie 10 procentų. Beveik visų ES šalių, neįsivedusių euro, valiutos susilpnėjo.
Kadangi JAV doleris dominuoja pasaulyje, doleris stiprėja pernelyg smarkiai ir, anot „Die Welt“, gali tapti ne tik besivystančių šalių, bet ir eurozonos problema.
