Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Vytautas Plečkaitis: Kokios Europos nori Amerika?

Trečiadienį JAV Valstybės departamento Europos skyriaus vadovas Philipas Gordonas padarė pakankamai netikėtą pareiškimą, įspėjantį Didžiąją Britaniją dėl jos euroskepticizmo. Pareiškimo tonas yra panašus į daugelio susirūpinusių ES vadovų, kritikuojančių Didžiosios Britanijos elgesį Europos Sąjungoje.

JAV dienraštis “New York Times” pažymi, akd šis JAV pareiškimas turės didesnį poveikį britams, nei ES šalių vadovų  balsas.

Valstybės departamento pareiškime sakoma, kad JAV palaiko vis glaudesnius santykius su Europos Sąjunga kaip institucija, kurios balsas pasaulyje vis labiau girdimas, ir JAV norėtų, kad ir  Didžiosios Britanijos balsas Europos Sąjungoje būtų labiau girdimas”.

Didžioji Britanija yra laikoma labiausiai proamerikietiška ES valstybė, nepaisant ar šalį valdo konservatoriai ar leiboristai. Londonas pats tai nuolat pabrėžia, todėl toks, iš vienos pusės diplomatiškas, o, kita vertus, tiesmukiškas Valstybės departamento įsikišimas į ES ir Didžiosios Britanijos santykius, daugeliui stebėtojų buvo netikėtas.

Galima būtų manyti, kad tokio žingsnio tikslas, galbūt, yra paremti europiečius, suvokiančius, kad be Didžiosios Britanijos ES nebus pakankamai stipri.

Pačioje ES ir Lietuvoje yra tekę girdėti ir skaityti pamąstymų apie tai, kad  JAV nėra suinteresuota stipria Europos Sąjunga ir euru. Iš tikrųjų, JAV interesas yra priešingas. Amerikai reikalinga stipri Europa, o Europai, siekiančiai atsispirti didėjančiai Azijos įtakai ir išlaikyti Vakarų dominavimą pasaulyje, yra reikalingos stiprios JAV.

JAV reikalingas stiprus sąjungininkas, kokia gali būtiu vieninga ES – kartu su britais, vokiečiais, lietuviais,ispanais, lenkais ir prancūzais.

Be to, JAV neužtenka ES turėti tik Didžiąją Britaniją, nors ši ir turi atominį ginklą. JAV reikalingas stiprus sąjungininkas, kokia gali būtiu vieninga ES – kartu su britais, vokiečiais, lietuviais,ispanais, lenkais ir prancūzais.  Amerikai reikia stiprios Europos ne tik ekonomine, bet ir karine prasme.

Įdomu ir tai, kad Didžioji Britanija palankiai reagavo į JAV užuominą. Britų užsienio reikalų žinyba preiškė, jog premjeras D.Cameronas siekia būti reformuotos ES širdyje ir britų požiūris į ES atspindi jų šalies interesus.
Premjerui D.Cameronui šią savaitę atvirą laišką parašė  grupė įtakingų Didžiosios Britanijos verslininkų, ragindami britų politikus likti Europos Sąjungoje. Britų verslo elitas pabrėžia didelę jos naudą  ne tik Didžiajai Britanijai kaip valstybei, bet ir jos žmonėms.

Denraštis “Financial Times” priminė, kad jo leidėjai visada pasisakė už Didžiosios Britanijos narystę Europos Sąjungoje. Nors dienraščio vadovybė ir pastebi kontinentinės Europos gyventojų ir britų mentalinius skirtumus bei skirtingą požiūrį į ES, tačiau pabrėžia, jog ES gerokai pasikeitėi nuo tada, kai Didžioji Britanija tapo jos nare, o būtent, kad ES iš ekonominio projekto virsta politiniu ir patiems britams naudinga, kad Didžiosios Britanijos kaip ES narės svoris Europoje yra kur kas didesnis, nei būtų pasitraukus iš jos.

Anot dienraščio, išstojus Didžiajai Britanijai iš ES, ji užimtų tokią vietą kaip šiandien užima Norvegija ir Šveicarija. Abi šios šalys privalo žaisti pagal ES taisykles, jos susaistytos daugybe sutarčių, bet jos neturi jokio balso Europos Sąjungoje, kur tos taisyklės yra nustatomos.

“Financial Times” taip pat prognozuoja didėjantį Vokietijos vaidmenį ES. Pati ES pasidalins ne tik į euro ir neeuro zoną, bet ir turtingesnę Šiaurės Europą, kurios lydere taps Vokietija, bei neturtingus pietus su Kipru, Graikija, Italija, Ispanija ir Portugalija.

Lietuva dėl savo geografinės padėties pagal šį scenarijų su lenkais ir latviais patenka į ne euro Šiaurės šalių grupę. Latviai visomis išgalėmis stengiasi šią grupę palikti ir patekti į pirmojo greičio Europą.

Latvija nemažai nuveikė, bendradarbiaudama su TVF, kurio paslaugų mūsų buvusi Vyriausybė atsisakė ir įlindo į dideles skolas. Latviai pagal daugelį ekonominių rodiklių, mūsų šalį valdant konservatoriams ir liberalams, pralenkė Lietuvą ir dabar iš trijų Baltijos valstybių esame tik trečioje vietoje.

Lenkų žiniasklaida atakuoja savo vyriausybę stengtis kuo greičiau kurti realius planus dėl euro įvedimo, bet ekonominės prognozės Lenkijai nėra palankios. Tad ir euro įvedimo data tampa neaiški.

Mes Lietuvoje taip pat turėtume daugiau išryškinti euro įvedimo naudą šalies ekonomikai.Tuo turėtų būti suinteresuoti verslininkai, patiriantys nemenkus nuostolius dėl valiutų keitimo. Taip pat ir visi tie, kurie mato Lietuvą stiprioje Europos Sąjungoje. Priešingu atveju, gali atsitikti, kad liksime paskutiniai ne tik tarp Baltijos šalių.


 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos