Iš tiesų, slaviška, nors neaišku, kiek ji to slaviškumo ten dar liko, Rusija kariauja su kita Rytų slavų valstybe, kuri pačių rusų buvo laikoma labiausiai artima ir draugiška.
Ukraina nei savo dydžiu, nei ekonomine, o tuo labiau karine jėga negraso ir negali grasyti šeštadalį pasaulio užimančiai banduolinei Rusijos valstybei. Rusijoje, kurioje gausu įvairiausių gamtos iškasenų, galinčių bet kurią tautą padaryti turtinga, nemaža dalis gyventojų skursta. Savo išskirtinumą pabrėžianti Rusija, atrodo, ima bijoti kitų kaip tik dėl jos pačios menamos didybės, todėl gąsdina aplink ją esančias šalis, skelbdama jas savo priešais.
Nors sankcijos nėra skaudžios, bet jos verčia bent dalį Rusijos politinio elito susirūpinti dėl savo ateities.
Net ir nedidelės JAV ir ES sankcijos, daugiausia nukreiptos prieš rusų politinį elitą, atrodo, jau duoda vaisių. Nors sankcijos nėra skaudžios, bet jos verčia bent dalį Rusijos politinio elito susirūpinti dėl savo ateities.
Rusijos rinka prarado šimtus milijardų investicijų. Bendrojo vidaus produkto augimas efemeriškas. Anot buvusio Rusijos finansų ministro A.Kudrino, jei bus įvestos papildomos sankcijos dėl agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, BVP augimas gali apskritai sustoti ir papildomi šimtai milijardų dolerių pabėgti iš šalies. Galiausiai tai atsilieps vartojimui ir prives prie gyvenimo lygio kritimo.
Nuolat yra kartojama, kad Europos Sąjungos šalys yra priklausomos nuo Rusijos dujų ar kad joms reikalinga Rusijos rinka. Tačiau pamirštama, kad Rusija jau nebėra uždaros rinkos valstybė, kaip buvusi Sovietų Sąjunga, kad ji pati yra gerokai paveikta globalizacijos. Todėl Rusija taip pat yra priklausoma nuo turtingos Europos Sąjungos rinkos, nuo jos bankų, nuo Europoje ir JAV sukauptų intelektualinių galių, kurių įveikti ji viena niekada nebus pajėgi.
Turtingam Rusijos elitui jau tapo reikalinga ES ir JAV savo išaugusiems poreikiams patenkinti. Rusijos ponams jau netinka važiuoti poilsiauti į Krymą. Ne tas lygis! Jie važiuoja į Vakarus, jų vaikai daugiausia mokosi Vakarų Europos ir JAV universitetuose. Jie jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be turtingos ES ir JAV. Nors, tiesą sakant, jie čia nėra labai mėgstami. Pagal apklausas vokiečiai labiausiai nenorėtų ilsėtis šalia rusų, kurių elgesys dažniausiai būna, švelniai tariant, ne itin malonus.
V.Putino nurodymas Federacijos Tarybai atšaukti jo paties iniciatyva priimtą rezoliuciją, leidžiančią Rusijai panaudoti kariuomenę prieš Ukrainą, daugelio apžvalgininkų buvo sutiktas su nepasitikėjimu.
V.Putino nurodymas Federacijos Tarybai atšaukti jo paties iniciatyva priimtą rezoliuciją, leidžiančią Rusijai panaudoti kariuomenę prieš Ukrainą, daugelio apžvalgininkų buvo sutiktas su nepasitikėjimu.
Po Krymo aneksijos ir Rusijos remiamų bei siunčiamų teroristų intervencijos Rytų Ukrainoje, niekas Vakaruose netiki nei V.Putino, nei kitų Rusijos atstovų žodžiais. Laukiama konkrečių jos veiksmų. Rusija gali apkvailinti ir apkvailina daugumą savo gyventojų, gal dar menką dalį iš vadinamojo “artimojo užsienio” bet ji negali apkvailinti kritiškai mąstančios Vakarų žiniasklaidos.
Tiesa, pasitaiko, kad Kremliaus agentai nuperka vieną ar kitą Vakarų žurnalistą, bet jų įtaka menka kovoje už visuomenės nuomonę Vakaruose.
Federacijos Taryba yra absoliuti Kremliaus marionetė, net iš tolo negalinti lygiuotis nei į carinės Rusijos imperijos Valstybės Dūmą, veikusią po 1905 m. revoliucijos, kurią caras išvaikydavo dėl jos nepaklusnumo. Joje vyko laisvi demokratiniai debatai tarp diametraliai priešingų frakcijų, kurių vienos laikėsi, liberalių ir net kairiųjų pažiūrų, o kitos – monarchistinių, konservatyvių.
Valstybės Dūma mažai ką bendro jau turi ir su B.Jelcino laikų tradicija, kai pradėjo skleistis pirmieji rusiškos demokratijos daigai. Rusija dabar yra gerokai pasukusi atgal nuo demokratijos ir nežinia kada vėl į demokratijos kelią besugrįš.
Kai tik Kremliui reikės, Federacijos Taryba tą pačią dieną priims kitą sprendimą, pavyzdžiui, leidžiantį įsiveržti ne tik į Ukrainą, bet ir užimti Baltarusiją ar Moldovą dėl kokio sukurpto rusų teisių “pažeidimo”.
Tikėkim, kad to nebus. Bet ar galima tikėti Rusijos valdžios pareiškimais, jei ir toliau sakoma viena, o daroma kita?
Ukrainos prezidentas P.Porošenka paskelbė 14 punktų taikos planą, kaip stabilizuoti padėtį Ukrainos pietryčių regionuose. V.Putinas tarsi jam pritarė. Tačiau teroristai, kurių nemaža dalis atėjo iš Rusijos, ne tik nesilaikė ukrainiečių paskelbtų paliaubų, bet dar ir numušė ukrainiečių sraigtasparnį, skleisdami melą ir demagogiją per Rusijos valstybines televizijas. Žmonės Rusijoje sąmoningai klaidinami propaganda paverstos žiniasklaidos.
Kam reikalinga ta sumaištis Ukrainos žemėje ? Tikrai ne ukrainiečiams.
Kam reikalinga ta sumaištis Ukrainos žemėje ? Tikrai ne ukrainiečiams.
Tiesa, yra tam tikrų vilčių, kad, galbūt, prezidentui P.Porošenkai pavyks susitarti su V. Putinu. Kai kurie apžvalgininkai netgi tvirtina, kad P.Porošenką remia karo Ukrainoje priešininkai iš artimos V.Putino aplinkos ir kad vadinamieji “siloviki” (saugumo, policijos ir kariuomenės vadai bei jų aplinka) tarsi praranda įtaką V.Putinui ir turi skaitytis su dešimtimis ir net šimtais karstų su neidentifikuotais Rusijosų karių lavonais, gabenamais iš Rytų Ukrainos.
Teikia vilties ir kol kas palyginti vieninga Vakarų didžiųjų valstybių vadovų pozicija, siekianti užtikrinti ir Ukrainos žemių vientisumą ir taiką toje žemėje.
