Kitaip sakant, teisėjai netektų savarankiškumo ir taptų priklausomi nuo dabartinės Seimo daugumos valios.
Tokio žingsnio valdantieji nesitikėjo iš prezidento Dudos, kuris iki šiol paklusniai vykdė Lenkijos Seimo daugumos ir paties J.Kaczynskio pageidavimus. Juk A.Duda atstovavo tai pačiai partijai, kaip Seimo dauguma ir buvo laikomas savotišku įrankiu J.Kaczynskio rankose. Tai buvo tikras šokas visiems Lenkijos dešiniesiems konservatoriams ir pačiam Kaczynskiui bei jo remiamai premjerei.
Tai buvo tikras šokas visiems Lenkijos dešiniesiems konservatoriams ir pačiam Kaczynskiui bei jo remiamai premjerei.
Tą patį pirmadienį buvo sušauktas valdančiųjų viršūnės ekstra pasitarimas J.Kaczynskio ofise, dalyvaujant premjerei ir patiems įtakingiausiems partijos Teisė ir Teisingumas partijos nariams. Po kelių valandų toks pats slaptas pasitarimas buvo sušauktas ir Lenkijos Vyriausybėje.
Neatsitiktinai pirmadienio vakarą premjerė Beata Šydlo kreipėsi per valstybinę TV, kurios visa vadovybė ir pagrindiniai pranešėjai prieš pusantrų metų buvo pakeisti ištikimais "Teisės ir teisingumo" partijos žmonėmis. Ji apkaltino prezidentą, kad jis tariamai priešinasi Seimo daugumos vykdomai teisinės sistemos reformai.
Tačiau prezidentas A.Duda neliko skolingas ir per tą pačią valstybinę TV, iš karto, po premjerės Beatos Šydlo kalbos apkaltino Seimo daugumą, kad ji priimdama tokius įstatymus, pažeidžia patį teisingumo principą. Prezidentas taip pat pažadėjo per du mėnesius pateikti savo teisinės sistemos pertvarkos projektą ir kvietė ieškoti dialogo.
Anot lenkų analitikų, prezidento veto sukėlė Lenkijos Vyriausybės krizę. Tai liudijo ir pasimetusi premjerė, blankiai skaitydama savo pareiškimą per Lenkijos valstybinę TV. Tuo tarpu prezidentas A.Duda atrodė labiau pasitikintis savimi, o jo kalba buvo gerai argumentuota.
Kas paskatino prezidentą A.Dudą stoti prieš buvusią savo partiją ir itin įtakingą Lenkijoje J.Kaczynskį? Vieni mano, kad jis atsižvelgė į nuolat vykstančias Varšuvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose demonstracijas ir į savo pakviestų teisės ekspertų nuomones.
Pats prezidentas, duodamas interviu vienai iš komercinių TV, sakė, kad susitikęs su buvusia aktyvia antikomunistinio judėjimo dalyve ir žymia teisininke Zofia Romaszewska, išgirdo iš jos, kad Lenkija jau pergyveno tuos laikus, kai generalinis prokuroras spręsdavo, kas yra teisinga Lenkijoje, o kas ne. Ji sugrįžti į tokius laikus nebenorėtų. Jos argumentai padarė prezidentui gilų įspūdį.
Kiti lenkų politinio gyvenimo stebėtojai mano, kad prezidentas įsižeidė, kad jis buvo ignoruojamas ir su juo nebuvo derinama teisingumo reforma ir jo vetuojami įstatymo projektai. Net manoma, kad prezidentas ruošiasi suburti savo atsvaros frakciją Seime iš nepaklusnių J.Kaczynskiui dešiniųjų konservatorių.
Tame gali būti tiesos, nes po JAV prezidento vizito į Varšuvą Lenkijos prezidento įvaizdis smarkiai sustiprėjo visuomenėje. Tai pajuto ir pats prezidentas A.Duda, sulaukęs kur kas didesnio žiniasklaidos dėmesio nei anksčiau.
Neatmestina versija, kurią iškėlė įtakingas dešiniųjų dienraštis „Rzeczpospolita“. Laikraštis teigia, kad Lenkijos prezidentą galėjo paveikti Jungtinių Valstijų pozicija. Laikraštis teigia, kad JAV pasipriešino J.Kaczynskio vykdomai teisingumo reformai. Apie tai liudija ir JAV departamento patarėjos Heather Nauert tweeteris ankstų pirmadienio rytą, kuriame prezidento A.Dudos veto įvertintas kaip mūsų „sąjungininko“ žingsnis stiprinant demokratiją. JAV, anot dienraščio „Reczpospolita“ davė suprasti Lenkijai, kad ji nėra abejinga demokratinių procesų ir žmogaus teisių varžymui Lenkijoje. Tai, kas leidžiama Saudo Arabijai ar net NATO narei Turkijai, nebūtinai bus pritariama NATO sąjungininkei Lenkijai.
Ar prezidento A.Dudos veto iš tikrųjų lemia kokius nors esminius pokyčius dabartinei neokonservatyviai Lenkijos politikai? Ar prezidentas A.Duda tikrai metė iššūkį Jaroslavo Kaczynskio kuriamai, į autoritarizmą linkusiai, politinei sistemai?
Vargu bau. Kad prezidentas A.Duda bando tapti rimtu ir savarankišku politiniu žaidėju Lenkijoje, tas neturėtų stebinti. Tuo labiau, kad be J.Kaczynskio valdančioje daugumoje nematyti jam prilygstančių lyderių. J.Kaczynskis sensta, iš jo viešai šaipomasi.
Tuo tarpu prezidentas A.Duda siekia, kad su juo skaitytųsi, ne tik gerbtų, kaip nominalų prezidentą. Prezidento galios Lenkijoje yra ne mažesnės nei Lietuvos prezidentės, bet realiai Lenkijos parlamentas turi kur kas didesnį svorį nei Lietuvos. Lietuvos parlamentas turėjo panašų svorį valstybės kūrimosi pradžioje.
Prezidentas A.Duda, vetavęs du įstatymo projektus, šį antradienį vis dėlto pasirašė trečią Seimo priimtą įstatymą, kuriuo sustiprino Teisingumo ministro galias teisinėje Lenkijos sistemoje. Tai tik rodo, kad prezidentas yra nelinkęs eiti konfrontacijos su Seimo dauguma ir su J.Kaczynskiu keliu.
Prezidento veto buvo stiprus smūgis J.Kaczynskio valdžios autoritetui, bet jis nebuvo pakankamai stiprus, jos sudrebintų Kaczynkistaną. Taip dabartinį J.Kaczynskio valdomą Lenkijos režimą pavadino vokiečių „Frankfurter Allgemeine“, ieškodamas etiketės ir suradęs ją, pasinaudodamas paties J.Kaczynskio buvusio Lenkijos komunistinio režimo, pavadinto Uzbekistanu, vertinimu.