Reikia pripažinti, kad tai kanclerei A.Merkel ir Prancūzijos prezidentui F.Hollande‘ui kol kas labai sunkiai sekasi. Jau antras Minsko susitarimas yra sulaužytas. Tačiau faktas, kad jie nenuleidžia rankų ir stengiasi rasti optimalų sprendimą Ukrainai su tokiu sunkiai prognozuojamu politiku kaip V.Putinas, yra vertas pagarbos.
Rečiau lietuvių politikų yra puolamas JAV prezidentas B.Obama ir visai retai – Didžioji Britanija bei jos vadovai, tik neseniai pabudę iš letargo miego ir ėmę mus gąsdinti, kad po Ukrainos Maskva puls Baltijos šalis, bei pagaliau nusprendę pasiųsti keliasdešimt karinių instruktorių Ukrainos kariams apmokyti.
Tarp didžiausių antivakarietiškų Lietuvos politikų įsitvirtina buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, ne vienerius metus išbuvęs Europos Parlamente ir dėl visa ko ten palikęs ir savo įpėdinį. Dabar jis gausiuose savo pasvarstymuose tvirtina, kaip tariamai bailūs Vakarai drebina kinkas prieš Maskvą, nesiimdami jokių griežtesnių priemonių. Pamiršdamas pasakyti, kad Lietuva jau seniai pati yra Vakarų dalis ir kad mums, kaip ir kitoms 27 ES šalims, tenka atsakomybė už bendros užsienio politikos nebuvimą.
Nuo V.Landsberio stengiasi neatsilikti Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius. Matyt, netyčia, o gal ir tyčia, įstojęs ne į tą partiją, ir vos ne kiekvieną dieną darantis pareiškimus, kurie nukreipti ne bendros ES užsienio politikos paieškoms ar didžiųjų ES valstybių pastangoms karui sustabdyti ir sumažinti Ukrainos žmonių skausmą bei žiaurias netektis, o vietiniam politikavimui.
Vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra suskaldyti Europos Sąjungą ar net ją suardyti. Vieninga ES – didžiausia rakštis Maskvos žaidimuose. Maskva per gausius savo įtakos ir spec. agentus, kurių užtenka ir Lietuvos partijose, skatina antivakarietiškas nuotaikas ir kelia nepasitikėjimą tiek europinėmis vertybėmis, tiek didžiosiomis Europos valstybėmis bei Vakarais apskritai.
Maskva per gausius savo įtakos ir spec. agentus, kurių užtenka ir Lietuvos partijose, skatina antivakarietiškas nuotaikas ir kelia nepasitikėjimą tiek europinėmis vertybėmis, tiek didžiosiomis Europos valstybėmis bei Vakarais apskritai.
Apie tai, kaip lengvai Maskva veikė ir tebeveikia verbuodama Lietuvos kultūros, meno, politikos žmones, darydama jiems įtaką, galima daugiau sužinoti kad ir iš naujausios istoriko ir Seimo nario konservatoriaus A.Anušausko monografijos „KGB. Visiškai slaptai.“
Kuo daugiau antivakariečių bus Lietuvoje, kuo daugiau antivakarietiškų pasisakymų iš žinomų žmonių lūpų, tuo lengviau Maskvai darbuotis, skaldant ES šalių vienybę. Izoliuota, tariamai visiškai nepriklausoma nuo Europos Sąjungos Lietuva, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė – Lenkija, Čekija ar Slovakija – lengvas grobis Maskvai. Apie Vengriją jau nekalbėsim. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo daugiau gali atsirasti tokių vengrijų ES. Tai turėtų suvokti bet kuris Lietuvos valstybės patriotas, siekiantis savo tautai gerovės ir saugumo.
Kol kas Maskvai sunkiai sekasi nuteikti didžiąją Lietuvos žmonių dalį prieš ES. Lietuvos buvimas ES, didžiulė parama, kurią mes gavome ir tebegauname pirmiausia iš didžiausių ES šalių, skatina Lietuvos pažangą ir lietuvių tautos europėjimą. Mes pamažu tampame civilizuota europine valstybe.
Lietuvos buvimas ES, didžiulė parama, kurią mes gavome ir tebegauname pirmiausia iš didžiausių ES šalių, skatina Lietuvos pažangą ir lietuvių tautos europėjimą.
Tik tokia valstybė turi ateitį. Ir, žinoma, tik tuomet, jei bus sustabdyta tragiška Lietuvos demografinė padėtis.
Tačiau negalime nematyti ir dalies pačių lietuvių nusistatymo prieš ES, Vokietijos bei Prancūzijos pastangas sukurti stiprią ekonominę ir politinę bendriją, galinčią konkuruoti su kitomis pasaulio galybėmis ir pasipriešinti Maskvos užmačioms matyti susiskaldžiusią į daugybę valstybėlių Europą, besiriejančią ir kariaujančią, dominuojant kelioms didelėms jau ne Europos, o pasaulio valstybėms.
