Pasirodo, kad ir Amerikoje taip pat yra tokių, kurie nepritaria sankcijoms ir net nepaiso JAV interesų. Ryškiausias pavyzdys yra viena didžiausių JAV naftos ir dujų korporacija „ExxonMobil“.
Kai po keleivinio Malaizijos lėktuvo numušimo, kurį įvykdė prorusiški separatistai rytų Ukrainoje, JAV ir Europos Sąjunga įvedė papildomas ekonomines sankcijas Rusijai, jos prezidentas V.Putinas netrukus tiesioginės TV transliacijos metu paskelbė, kad Karos jūroje, jos ekonominėje zonoje, aptiktas didžiausias pasaulyje naftos telkinys.
Naftos telkinį rado ne patys rusai, o viena didžiausių JAV kompanijų „ExxonMobil“, kuri prieš trejus metus sudarė sutartį su Rusija dėl naftos išteklių paieškos Arkties vandenyne.
Naftos telkinį rado ne patys rusai, o viena didžiausių JAV kompanijų „ExxonMobil“, kuri prieš trejus metus sudarė sutartį su Rusija dėl naftos išteklių paieškos Arkties vandenyne.
Tokiai kompanijos politikai tuo metu pritarė ir JAV administracija, paskelbusi santykių perkrovimo su Rusija politiką. Rusija pati neturi nei technologijų, nei kvalifikuotų žmonių tokioms paieškoms vykdyti Arkties vandenyne, todėl amerikiečių pagalba yra itin suinteresuota.
Kaip rašo Steve‘as Collas savo knygoje „Privati imperija“, ši kompanija turi savo užsienio politiką, kuri ne visada sutampa su Amerikos užsienio politika.
Nors sankcijos numatė, kad Rusijai negalima tiekti naujausių technologijų, bet jos nenumatė draudimo teikti paslaugų Rusijai. Šia skyle ir pasinaudojo „ExxonMobil“, kuri dieną prieš sankcijoms įsigalint pareiškė, kad kompanija išnuomojo savo darbuotojus ir platformą Rusijos valstybinei korporacijai „Rosneft“ ir toliau užsiėmė gręžiniais.
Aukšti ES ir JAV valdininkai, pasipiktinę tokiu JAV kompanijos įžūlumu, pataisė sankcijų nuostatas, kad jos galiotų ir „ExxonMobil“. Tačiau jos lobistai gavo iš prezidento B.Obamos sutikimą dar dvi savaites darbams užbaigti.
Įpusėjus terminui, amerikiečių kompanija aptiko naftos klodus, kurių vertė gali siekti apie 800 mlrd. JAV dolerių, skaičiuojant šiandienos kainomis.
Lenkijos žurnalo „Wprost“ duomenimis, „ExxonMobil“ oficialiai pasisako prieš sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje ir pradėjo galingą lobistinę kampaniją Vašingtone, siekdama, kad kitais metais JAV sankcijos prieš Rusiją būtų nutrauktos.
Visi jos darbuotojai, tiek vyrai, tiek moterys yra kone identiški: dėvi baltus marškinius ir juodus kostiumus, nešioja trumpas šukuosenas. Karjeros laiptais gali kilti tik tie, kurie yra vedę, neišsiskyrę ir sekmadieniais lanko mišias arba pamaldas.
„ExxonMobil“ būstinė yra Texase, jos metinės pajamos siekia 400 mlrd. JAV dolerių ir prilygsta metiniam Norvegijos BVP.
Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio ši korporacija, žurnalo „Fortune“ duomenimis, nė karto neiškrito iš didžiausių 500 pasaulio firmų penketuko. Tai multinacionalinė kompanija. Pelno ji siekia bet kokiomis priemonėmis, kartais net pažeisdama JAV valstybės interesus.
Korporacijos organizacija primena sektą. Visi jos darbuotojai, tiek vyrai, tiek moterys yra kone identiški: dėvi baltus marškinius ir juodus kostiumus, nešioja trumpas šukuosenas.
Karjeros laiptais gali kilti tik tie, kurie yra vedę, neišsiskyrę ir sekmadieniais lanko mišias arba pamaldas. Nė vienas iš firmos darbuotojų niekada neduoda interviu žiniasklaidai.
Jos sudaromos sutartys yra laikomos paslaptyje. Specialus departamentas seka visą Kongreso darbą, analizuoja priimamus įstatymus ir vertina kiekvieną jo narį, kiek jis gali būti naudingas „ExxonMobile“, reitinguoja politikus. Priklausomai nuo to, finansiškai remia konkretų kandidatą per jo rinkimų kampaniją. Net 90 proc. korporacijos paramos atitenka respublikonams.
Tačiau tai nereiškia, kad „ExonMobil“ interesai visada atitinka Respublikonų partijos interesus. Pavyzdžiui, kai respublikonas prezidentas Georgas W. Bushas Venesuelos prezidentą Hugo Chavezą vadino diktatoriumi, „ExxonMobile“ su Venesuela pasirašė sutartį dėl naftos paieškų.
Korporacijos vadovas Rexas Tillersonas pareiškė: „Darau tai, kas yra geriausia mano akcininkams.“
2011 m. „ExxonMobile“ pasirašė kontraktą su autonomine kurdų vyriausybe šiaurės Irake, nors B.Obamos vyriausybė tam nepritarė. Amerikos vyriausybė buvo teisi, bet firmos vadovybė nesijautė kalta, o korporacijos vadovas Rexas Tillersonas pareiškė: „Darau tai, kas yra geriausia mano akcininkams.“
Dabar „ExxonMobil“, aptikusi tokius milžiniškus klodus Karo jūroje, apie 116 km nuo Rusijos pakrantės ir laikinai nutraukusi darbus, dės didžiules pastangas sugrįžti ir pasipelnyti iš tų 800 mlrd. vertės naftos klodų. To laukia ir Rusija, apdovanojusi „ExxonMobil“ vieną iš vadovų „Rusijos draugo“ ordinu, ir korporacijos akcininkai. Pagal susitarimą su Rusija amerikiečių kompanija yra numačiusi iki 2018 metų padaryti Arkties vandenyne dar 40 gręžinių.
Kai matai tokį cinišką pelno siekimą, nebesistebi nei Vengrijos, nei Prancūzijos „meile“ Rusijai ir V.Putinui. Prisimeni ir Karlą Marxą, anot kurio, pelnas kapitalizme yra didžiausia vertybė. Gal ne visiems, bet bendrovių akcininkams – tikrai. Todėl neverta stebėtis, kad kitos laisvosios rinkos vertybės – asmens laisvė, demokratija, solidarumas, teisingumas – nublanksta prieš pelno siekimą.