Šnipinėjimo skandalas, kilęs tarp JAV ir ES šalių, paskatino įtraukti šį klausimą net į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę. Jau sudarytos dvi komisijos skandalui tirti. O pas mus dar juokaujama, kad tik premjeras sudarinėja komisijas. Sudarinėja jas ir ES pirmininkaujanti šalis.
Buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) ir CŽV darbuotojas Edvardas Snowdenas paviešino paslaptis apie tai, kad, kovodamos su terorizmu, JAV žvalgybos masiškai pasiklauso telefoninių pokalbių, seka internetą, o JAV piliečiai iš esmės jau neturi jokio privatumo. Taip pat masiškai pasiklausomi ne tik JAV, bet ir užsienio šalių Europoje piliečiai.
E.Snowdeno paviešinta informacija sukėlė rūpestį ne tik JAV žvalgybų vadams ir pačiam JAV prezidentui, bet ir Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ir ES vadovybei.
Šių šalių visuomenėms (įtariama, kad kai kurie aukščiausi šalių pareigūnai apie tai galėjo žinoti) paaiškėjo, kad duomenys apie juos, apie tai, ką jie veikia, ką galvoja, kokius kuria planus, galingais serveriais surenkama iš šių valstybių ir perduodama JAV analitiniams centrams.
Vokietijos žurnalui „Spiegel“ pavyko sužinoti, kad vien tik iš Vokietijos JAV slaptosios tarnybos kiekvieną mėnesį „užkonservuoja“ apie pusę milijardo įvairaus pobūdžio komunikacinių pranešimų, tarp jų ir iš kanclerės Angelos Merkel kanceliarijos.
Tai sukėlė didelį pasipiktinimą Vokietijoje, ypač jos žiniasklaidoje. Didžiausios opozicinės partijos – socialdemokratų – vadovas Sigmaras Gabrielis net pareiškė, kad E.Snowdenui derėtų suteikti politinį prieglobstį Vokietijoje.
E.Snowdenas iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzitinės zonos pasiuntė prašymus keliolikai valstybių, prašydamas jam suteikti politinį prieglobstį, nes JAV reikalauja jo grąžinimo, kaip valstybės pareigūno, išdavusio svarbiausias valstybines paslaptis. Tačiau kol kas nė viena šalis nesutiko E.Snowdeno priimti.
Rusija žaidžia savo žaidimą. Ji mielai priimtų E.Snowdeną, kaip itin daug žinantį JAV žvalgybininką. Tačiau tai padaryti viešai neišeina. Pasiūloma jam tai padaryti netiesiogiai, vedant buvusią rusų šnipę Amerikoje Aną Chapman, kuri tarsi pati siūlosi už jo ištekėti.
A.Merkel apsiribojo telefono skambučiu prezidentui B.Obamai. Tačiau tiek kanclerė, tiek jos koalicijos sąjungininkai supranta, kad Amerikai tik pasakyti žodžius, jog „šnipinėti draugus yra negerai“ artėjant rinkimams į Bundestagą, nepakanka. Šnipinėjimo skandalo korta bus panaudota prieš kanclerę ir jos partiją.
Lenkijos, kuri itin palanki Amerikai, ambasadorius turėjo įteikti notą Baltiesiems rūmams, o Prancūzijos prezidentas viešai pareikalavo iš JAV prezidento nutraukti šnipinėjimą Prancūzijoje.
Ar E.Snowdeno pateikta informacija apie tai, kad sąjungininkai šnipinėja vieni kitus, yra kažkas netikėta?
Europiečių pasipiktinimas JAV žvalgyba yra veidmainiškas. Kaip pažymėjo lenkų apžvalgininkas Bartoszas Węglarczykas, ne tik JAV šnipinėja savo sąjungininkus, bet ir sąjungininkai šnipinėja JAV bei vieni kitus.
Manau, kad ne. Visai neseniai, gal prieš metus, JAV iki gyvos galvos buvo nuteistas JAV pilietis Jonathanas Pollardas, dirbęs Izraelio žvalgybai. O juk sunku įsivaizduoti didesnį Izraelio sąjungininką nei yra JAV.
Kaip teigia „Spiegel“, NSA savo itin slaptuose dokumentuose yra suskirsčiusi sąjungininkus į grupes. Artimiausi iš jų, priklauso antrajai klasei, prieš juos ji nenaudoja „nelegalių priemonių“. Tokių sąjungininkų – vos keturi: Didžioji Britanija, Australija, Naujoji Zelandija ir Kanada. Vokietija patenka tik į trečią grupę, kuriai priklauso net 30 valstybių.
Ar trečiajai grupei priklauso ir Lietuva? Ar Lietuva yra dar tolimesnėje, dar mažiau patikimoje grupėje? „Spiegel“ to nerašo. Tačiau galbūt mūsų šalies vadovai tai žino?
Europiečių pasipiktinimas JAV žvalgyba yra veidmainiškas. Kaip pažymėjo lenkų apžvalgininkas Bartoszas Węglarczykas, ne tik JAV šnipinėja savo sąjungininkus, bet ir sąjungininkai šnipinėja JAV bei vieni kitus.
„Rzeczpospolita“ rašo, kad britų kontržvalgyba M15 dar 2009 metais nustatė, kad jų šalyje veikia bent 20 valstybių šnipai. Tarp jų – prancūzai ir vokiečiai. Pastarieji neseniai apkaltino britus, kad jų šnipai dirba Vokietijoje.
Agresyviu šnipinėjimu išsiskiria Prancūzija, kurios šnipai ypač daug ir intensyviai dirba naujausių technologijų srityje. Nors prancūzų žvalgyba DGSE glaudžiai bendradarbiauja su CŽV, tai netrukdo prancūzams šnipinėti JAV kompiuterinių kompanijų. Prieš keletą metų FTB turėjo galimybę kai kuriuos prancūzų šnipus suimti Amerikoje.
Prieš porą metų „Wikileaks“ paskelbė JAV ambasados Berlyne telegramą, kurioje vokiečių komercinių palydovų bendrovės OHB pirmininkas Barry Smutny praneša, kad prancūzų žvalgyba jiems daro didesnę žalą nei rusų ar kinų. Tuo metu vokiečiai kartu su amerikiečiais kūrė slaptas technologijas palydovams, o prancūzai lipo jiems ant kulnų, norėdami tas technologijas perimti.
Svarbiausia šnipinėjimo vieta Europoje, be abejonės, yra Briuselis, iš kurio plūsta milijardiniai finansiniai srautai į 28 Europos valstybes. Čia aktyviai dirba visos galingiausios pasaulio žvalgybos.
Belgijos kontržvalgybos vadas Alainas Vinants‘as tuo nesistebi. Anot jo, technologijos ir verslas – tai sritys, kur labai sunku kalbėti apie sąjungininkus ar draugus: „Čia kiekvienas kovoja su visais.“
JAV Nacionalinio saugumo agentūrai vadovauja armijos generolas Keithas Alexanderis, neretai vadinamas Aleksandru Didžiuoju. Tai, ko nori Aleksandras Didysis, jis visada gauna, teigia įtakingas ir gerai informuotas JAV žurnalistas Jamesas Bamfordas. Jis turėjo galvoje finansavimą ir žmones. Tačiau nepaisant milžiniškų lėšų ir pasiklausymų, NSA nesugebėjo užkirsti čečėnų kilmės JAV piliečių įvykdyto teroristinio išpuolio Bostone.
Didžiausią pavojų NSA gali sukelti teroristai ir programišiai. Dar didesnį pavojų už juos gali sukelti tie, kurie su NSA kovoja iš vidaus. Vienas iš jų ir buvo E.Snowdenas.
Jo tėvo ir jo draugų nuomone, geriausia jam būtų nesislapstyti, nes vis tiek anksčiau ar vėliau jį suras, kad ir kur jis būtų. Geriau grįžti namo ir stoti prieš teismą. Kadangi E.Snowdenas nėra kariškis, jį teis civilinis teismas. Čia jis turėtų galimybę įtikinti teismą, kad yra kovotojas už laisvę ir demokratiją, o ne savo valstybės priešas. Dėl to bausmė gali būti gerokai sušvelninta arba tik simbolinė. Tačiau pats E.Snowdenas nelinkęs tuo tikėti.
