Tuo pačiu jos vadovė yra ir Europos Komisijos pirmininko J.-C.Junckerio viceprezidentė. Formaliai F.Mogherini atstovauja visoms Europos Sąjungos šalims, bet pirmiausia ji atstovauja didžiosioms ES valstybėms, įsiklausydama į jų balsą ir atsižvelgdama į jų interesus. Vokiečių, italų ir prancūzų diplomatai jos tarnyboje užima svarbiausias vietas. Matyt, kitaip ir negali būti.
Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu, pasaulis pradėjo skaityti ir komentuoti jo „twitterines“ žinutes ir spėlioti, kiek jo pasisakymai gali paveikti JAV politiką. Dalis apžvalgininkų jau pastebėjo vieną išsiskiriantį JAV prezidento bruožą politikoje – remtis jėga. Esi stiprus, tave gerbiu.
Europiečiai, mėgstantys ar ne Vokietijos aukščiausius politikus, turi sekti jų pasisakymus, kurie gali lemti ne tik Vokietijos vidaus politiką, bet turėti įtakos ir visai Europos Sąjungai. Taip pat ir Lietuvos užsienio politikai, kurios įtaka vis labiau menksta ir dėl resursų stokos, dėl idėjų trūkumo, pasyvios politikos net savo kaimynų atžvilgiu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis, šią savaitę dalyvaudamas visuomeninio Koerberio fondo diskusijoje, pasakė, galima sakyti, programinę kalbą apie numatomus pokyčius vokiečių užsienio politikoje. Anot konservatyvaus dienraščio „Die Welt“, ši jo kalba yra „labiausiai artikuliuojanti Vokietijos interesus nuo 1949 m.“.
Iš esmės ji neprieštarauja ir kanclerės Angelos Merkel teiginiams, pasakytiems anksčiau, kad Vokietijai reikia daugiau kliautis savo jėgomis, nesidairant į Jungtines Valstijas. Ministras S.Gabrielis, atstovaujantis koalicinėje vyriausybėje socialdemokratų partijai, jau buvo nusiteikęs apleisti šį postą, kai jo partija pareiškė pereinanti į opoziciją. Tačiau, A.Merkel nepavykus sudaryti Jamaikos koalicijos ir pradėjus pokalbius su socialdemokratais, panašu, kad ministras liks savo poste. Todėl jo žodžiai tampa kur kas reikšmingesni.
Savo kalboje S.Gabrielis įtikinėjo klausytojus, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, valdant D.Trumpui, nustoja gebėjimų formuoti politiką pasaulyje ir „mūsų tikėjimas JAV, kaip taikos saugotoja, ima svyruoti“. Vokietija ir Europa turi imtis aktyvinti savo užsienio politiką, nes gali netekti galimybių kiek nors ją paveikti. Berlynas, anot vokiečių ministro, turi šaltai analizuoti, kurie santykiai su JAV yra blogi, ir formuoti nepriklausomą nuo JAV savo užsienio politiką.
Tai drąsūs žodžiai, kaip teigia portalas „Deutsche Welle“, nes visą pokarį Vokietijos didžiausiu sąjungininku buvo Jungtinės Valstijos. Vokietijos užsienio politikos eksperto Jozefo Bramo nuomone, peržiūrėti Vokietijos politiką JAV atžvilgiu paskatino D.Trumpo pasikėsinimas į tris svarbiausius vokiečių politikos stulpus. JAV prezidentas D.Trumpas suabejojo: 1. NATO kaip saugumo garantu; 2. Neigiamai įvertino Europos Sąjungą, laikydamas ją Jungtinių Valstijų konkurente; ir galiausiai – 3. Pagrasino liberaliai pasaulio ekonomikos tvarkai. Vokietija yra eksporto šalis ir bet kokie apribojimai pasaulio ekonomikoje tiesiogiai paliečia jos interesus.
Minėtas vokiečių ekspertas įspėjo ir tas Europos šalis, kurios labai daug tikisi iš JAV prezidento D.Trumpo politikos, ypač turėdamas omenyje Lenkiją. Anot J.Bramo, Amerika yra labai pragmatiška šalis ir gali staigiai pakeisti savo politiką. D.Trumpas anksčiau ar vėliau tai padarys su Rusija, galim tuo neabejoti. Jis tai padarys tuomet, kai aprims padėtis pačioje Amerikoje ir oponentų kritika taps nepavojinga jo asmeniui ir jo komandai, – mano žinomas vokiečių ekspertas.
Amerikos ir Vokietijos, kaip ir visos Europos Sąjungos, interesai jau dabar kai kuriuose pasaulio regionuose labai skiriasi. Net NATO narės Turkijos interesai Sirijoje labiau sutampa su Rusijos nei su Amerikos interesais. Apie tai liudija ir padažnėję Rusijos prezidento V.Putino kontaktai su Turkijos prezidentu R.T.Erdoganu ir Rusijos ginkluotės pirkimas už kelis milijardus dolerių.
Turkija ir Europos Sąjunga visai kitaip nei Jungtinės Valstijos mato žydų ir arabų konflikto sprendimo būdus. Todėl Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė F.Mogherini, o kitą dieną po jos pareiškimo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, iš esmės nepritarė JAV prezidento ketinimams perkelti savo atstovybę iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tokiam sprendimui nepritarė ir Vokietija. Turkijos prezidentas, siekiantis tapti viso musulmoniško pasaulio Artimuosiuose Rytuose lyderiu, net pagrasino savo didžiausiam sąjungininkui NATO bloke, kad tai bus „raudonos linijos“ peržengimas visam musulmoniškam pasauliui.
Vokietija nepritaria ir JAV politikai pabėgėlių klausimu, ir D.Trumpo bei jo aplinkos žmonių karingai retorikai Šiaurės Korėjos atžvilgiu, kai nenorima ieškoti problemos sprendimo prie derybų stalo, o grasinamu karu. Ne bet kokiu, o branduoliniu.
Tačiau ar tikrai Vokietija ketina radikaliai keisti politiką JAV atžvilgiu, verta abejoti. Tai gali būti tik užsienio politikos koregavimas, o ne jos esminis posūkis. Vokietijoje vis dėlto stovi dešimttūkstantinės JAV karinės pajėgos ir JAV atominis ginklas. Pasisukti nugara į Ameriką vokiečių politikams kažin ar užteks drąsos? Tačiau prieštaravimų JAV politikai, kuri kenkia vokiečių ir Europos Sąjungos interesams, matyt, išgirsime daugiau ir jie nebus vyniojami į tariamai „glaudžių ir broliškų“ santykių vatą. Kaip to nedaro ir pačios Jungtinės Valstijos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytautas Plečkaitis: Ukrainai durys į Europos Sąjungą uždarytos, o A.Merkel labiau rūpi namų bėdos
