A.Merkel partija kartu su CSU surinko 33 proc. balsų ir parlamente neteko 93 vietų, o socialdemokratai, gavę nepilnai 20,5 proc. rinkėjų palaikymą, prarado 55 vietas Bundestage. Tai didžiausias socialdemokratų pralaimėjimas pokario istorijoje.
Beje, socialdemokratai nuosekliai praranda pozicijas Vokietijoje po kanclerio G.Schrioderio paskelbto Vokietijos ekonomikos atgaivinimo plano – Agenda 2010, turėjusio suveržti diržus vidutiniam vokiečiui ir atlaisvinti varžtus verslui. Šį planą sėkmingai įgyvendino Angelos Merkel partija, nuo griežtos dešinės pasukusi vidaus politiką kairės link ir faktiškai tapusi centro partija. Su šūkiu „Die Mitte“ (liet. k. – viduryje, centre) Krikščionių demokratų blokas ėjo į parlamento rinkimus.
Tačiau ne Angelos Merkel pergalė (beje, sąlyginė, nes be koalicijos partnerių ji negalės vadovauti šaliai) nustebino ir pačius vokiečius, ir Europą, o trečios vietos laimėtoja „Alternatyva Vokietijai“ (Alternativ fur Deutschland). Ši partija gimė kaip pasipriešinimo prieš Angelos Merkel imigracijos politiką judėjimas, į kurį įsitraukė ir atviri neonaciai, ir multikultūros priešininkai, ir šiaip vokiečiai, besibaiminantys ir nenorintys, kad vokiečių kalba ir kultūra liktų tik viena iš kalbų ir kultūrų jų šalyje, o ne būtų vyraujanti.
Partija „Alternatyva Vokietijai“ gavusi beveik 13 proc. balsų, dabar turės Bundestage net 94 vietas. Ji yra griežtai nusistačiusi emigrantų atžvilgiu, o atskiri jos vadovai yra nusistatę net ir prieš žydus. Vienas iš „Alternatyva Vokietijai“ vadovų Aleksandras Gaulandas jau po rinkimų įvykusioje spaudos konferencijoje uždavė retorinį klausimą A.Merkel: ar Vokietijos interesas yra remti Izraelio valstybę, kaip teisinį subjektą? Neatsitiktinai Vokietijos žydų organizacijos viešai pareiškė susirūpinimą šios partijos iškilimu.
Toks sėkmingas šios partijos įsiveržimas į Vokietijos politikos sceną rodo politinių nuotaikų pokyčius Vokietijos visuomenėje, ypač rytinėse jos žemėse, kur yra didesnė bedarbystė, menkesni uždarbiai ir didesnė neapykanta emigrantams. Anot vokiečių politinio apžvalgininko Wernerio Sonne, Vokietija po rinkimų pasisuko dešinėn ir su tokia nuotaikų kaita visuomenėje A.Merkel turės skaitytis.
Įdomu dar ir tai, kad, būdama nacionalistinė dešinioji partija, „Alternatyva Vokietijai“ atvirai simpatizuoja Rusijai ir teisina Krymo prijungimą prie Rusijos. Apskritai, šiame Vokietijos parlamente Rusija, ko gero, turės daugiau simpatijų nei ankstesniame, kai šalį valdė didžioji Krikščionių demokratų – Socialdemokratų koalicija.
Prie Rusijos mylėtojų, be „Alternatyvos Vokietijai“, gali prisijungti Vokietijos liberalai „Vokiečių demokratų partija“ (FDP – Freie Demokratische Partei), gavusi per rinkimus daugiau kaip 10 proc. rinkėjų balsų. Dar prieš parlamento rinkimus šios partijos pirmininkas Ch.Lindneris kalbėjo apie santykių pagerinimo su Rusija būtinumą ir skatino ieškoti būdų, kaip padėti taikiai išspręsti Krymo klausimą, paliekant jį Rusijai. Liberalų partija Vokietijoje yra glaudžiai susijusi su vokiečių verslininkais, kurie nuo seno turi savų interesų Rusijoje. Todėl nelabai ir dera stebėtis vokiečių liberalų pirmininko žodžiais.
Atvirai prorusiška partija Vokietijos Bundestage yra „Kairioji“ (Die Linke), buvusi mažiausia partija Vokietijos parlamente ir tokia išlikusi su 9 proc. rinkėjų palaikymu. Kairiąja partija, net kairesne už socialdemokratus, yra laikomi ir Vokietijos „Žalieji“, gavę šiek tiek mažiau už „Kairę“. Tačiau ji nelaikoma prorusiška, nes nuolat kelia žmogaus teisių klausimą visame pasaulyje, įskaitant ir Rusiją, bei nuoširdžiai rūpinasi gamtosaugos klausimais, skatindama alternatyvios energijos plitimą.
Kas gi su Angela Merkel valdys Vokietiją ir darys įtaką visai Europos Sąjungai ir, žinoma, Lietuvai? Socialdemokratų lyderis M.Schulzas tą patį vakarą po rinkimų pasakė, kad socialdemokratai pereis į opoziciją.
Nepasitenkinimas partijos pirmininku tarp vokiečių socialdemokratų yra didelis. Dėtos viltys nepasiteisino ir jau žiniasklaidoje girdisi balsai, kad jis gali būti perrinktas. Nepadėjo partijai ir didžiulės kvotos moterims. Krikščionys demokratai, turintys vadovybėje kur kas daugiau vyrų nei moterų, gavo kur kas daugiau balsų.
Labiausiai tikėtina, nors ir sudėtinga bei labai prieštaringa, bus vadinama Jamaikos (partijų spalvos kaip Jamaikos vėliava) koalicija. Ją gali sudaryti Krikščionių demokratų blokas, Laisvieji demokratai ir Žalieji. Derybos dėl postų ir dėl programų, matyt, jau prasidėjo. Mažosios partijos Laisvieji demokratai ir Žalieji su tokia koalicija sutinka. A.Merkel su savo komanda kol kas kalkuliuoja. Galbūt dar persigalvos socialdemokratai?
Nepaisant to, kas bus koalicijoje, Vokietija liks didžiausia ir svarbiausia Europos Sąjungos valstybė, turinti stipriausią ekonomiką Europoje ir stabilizuojanti visą Europos Sąjungą tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Tikėtina, kad dešinosios ir tautinės politinės jėgos įgaus stipresnį balsą šalyje ir globalistinė politika sulauks daugiau kritikos nei iki šiol. Vargu bau, ar tai turės įtakos Vokietijos užsienio politikai. Lietuva gali būti rami, turėdama Vokietiją savo sąjungininke.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vokietijos parlamento rinkimai: penkios svarbiausios išvados