Tad dievinu Kultūros tarybą su visais jos ekspertais/ekspertėmis. Kino centras su išmaniaisiais žinovais/pinigų skirstytojais beigi žinovėmis – irgi tiesioginė dieviškumo apraiška.
Dievui patinka, ką darai – remia, nepatinka – neremia.
Mano santykiai su dieviškuoju Kino centru jau daugel metų juda antruoju būdu – prieš porą metų buvo neparemtas vaidybinio/dokumentinio/muzikinio filmo apie V.Kernagį projektas, prieš metus – apie sausio 13 žmones (Vasario 16-osios šimtmečiui turėjo būt filmuojamas V.Masalskio aktorių kuriamas dokumentinis spektaklis „Sausio žmonės“, kur turėjo būt kalbinami įvairių pažiūrų ir tautybių žmonės, nevienodai reagavę į sausio įvykius; vėliau visi spektaklio herojai būtų susitikę/nufilmuoti teatre, premjeroje kartu su savo sceniniais prototipais); ir šiemet mudviejų su A.Mateliu teiktas partizaniško vaidybinio filmo projektas „Žalčių karalienė“ (kur esminis mūsų tautos epas būtų perkeltas į pokarį) taipogi Kino centro dievų šyptelėjimo nesulaukė.
Prieš porą metų susuktas partizaniškas „Trispalvis“ (dokumentinis/muzikinis/vaidybinis), dalyvavęs gerviškose geriausių filmų nominacijose, irgi buvo sukurtas negavus nei vieno cento iš Kino centro.
Kokios peršasi išvados? Nepatinka pasiūlymai, temos, pavardė? Norėčiau pasakyt KC, eikit jūs „...“, bet negražu, tai nieko ir nesakysiu. Tiesiog darysiu ką nors kita.
P.S. Matyt, mes su KC dievais skirtingai matome Lietuvą ir skirtingai veikiame jos labui ir apie ją; taip pat skirtingai suvokiame geopolitinius, etinius, etninius, emigracinius iššūkius ir galimybes visa tam priešintis kino kalba, telkiant pozityvesniam susivokimui bei veiksmui – išvažiuojančiuosius, nusivylusiuosius bei abejingus... Regėtųsi, kad visa tai būtina daryti kuo didesniais masteliais (kad ir pavėluotai), idant laisva mūsų tautinio-istorinio, savigarbą keliančio filmo niša nebūtų užpildyta surogatais iš antilietuvišką (o dažnai ir antižmogišką) kino'propagandą tiražuojančios agresyvios kaimyninės valstybės.
P.P.S. Geri istoriniai filmai negims išsyk, jų turi būt daug, ir geresnių, ir blogesnių, tad kalbama čia ne vien apie mano nereikšmingą asmenį, o apie pačias kino tendencijas, strategijas, kurios tarnautų Valstybei ir jos ateičiai arba ne.
Laukti kol dievai išmirs neetiška, etiškiau palinkėti jiems ir jų kuriamai Lietuvai sėkmės bei gerų, šviesesnę bei stipresnę ateitį formuojančių filmų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytautas V.Landsbergis: Apie mirtį ir prisikėlimą
