Jei Monika su Vaidu Europai siuntė žinią apie toleranciją (arba, kaip Selas teisme pasakytų – apie gėrį ir meilę), Lietuvos komisija pasakė labai aiškiai: tokiomis gudrybėmis, kokiomis Rusija mausto Europą, šįkart mūsų smegenėlių nenupudruosite. Juk bet koks daiktas, kaip sakydavo sovietmečio humoristas Eugenijus Valotka (rašydavo „Komjaunimo tiesoje“, „Šluotoje“), tampa juokingas tuomet, kai parodomas ne laiku ir netinkamame kontekste.
Todėl ir trapios moters ašaros kartais gali sukelti jei ne juoką, tai bent rimtų įtarimų, kad visa tai – gerai surežisuotas spektaklis lengvatikiams.
Kodėl negavome balų iš Rusijos?
Internautų ir Rusijai prijaučiančių komentatorių Lietuva iškart buvo apkaltinta politikavimu ir gretinama su kieta Dalios Grybauskaitės pozicija Rusijos atžvilgiu. Tačiau taip spontaniškai reaguojantys „apolitiški“ melomanai pražiopsojo du svarbius momentus.
Negi reikia daug proto suvokti, kad Polinos Gagarinos pasirodymas – tai subtili, sofistikuota Rusijos propaganda. Juk Rusija – šalis, kuri daugiausia kalba apie taiką, tuo pat metu nuolat trypia svetimas teritorijas.
Pirmas: kodėl Rusija nedavė Lietuvai balų, nors mes nieko nepuolame, nešmeižiame ir neaneksuojame? Ir netgi Georgijaus juosteles bei treningus su užrašais SSSR Lietuvoje toleruojame. Ar ne dėl agresijos Ukrainoje kritikos? Ar ne dėl D.Grybauskaitės pasisakymų „už“ ES sankcijas Rusijai?
Ir antras: negi reikia daug proto suvokti, kad Polinos Gagarinos pasirodymas – tai subtili, sofistikuota Rusijos propaganda? Juk Rusija – šalis, kuri daugiausia kalba apie taiką, tuo pat metu nuolat trypia svetimas teritorijas. Šalis, kuri viena kalba, o daro priešingai, kai kuriuos naivuolius baigianti įtikinti net tokiom nesąmonėm, kad branduolinį ginklą iš Ukrainos atėmė amerikiečiai, kurie vėliau ir sukėlė Maidaną...
Taigi melo mechanizmą, kai milijoninei auditorijai, prisidengiant gražia moterimi, peršama sumodeliuota dabartinei situacijai realybė, vadinčiau jau net ne politinėm spekuliacijom, o Europos kvailinimu ir manipuliacijom.
Sakot, per daug čia apie politiką? Gerai, pažvelkime į šou verslą. Pernai Rusijos žiniasklaida trimitavo, kad Conchita – visų ES blogybių simbolis. „Štai iki ko nusirito Europa“, – šis argumentas skambėjo daugelyje pramoginių ir politinių Rusijos TV laidų. Tačiau Vierkos Sierdiučkos personažas Rusijos nepiktino, ji – „normali“. Gal todėl, kad ne su barzda, o su žvaigžde? Tiesa, Vierkos sudainuota „Russia Goodbye“ buvo užkabinusi ir papiktinusi dalį Rusijos žurnalistų. Bet tik mažą dalį, kuri klausosi daugiau nei melodijos ir mato daugiau nei vien gražų veidelį.
Gudrybė, padėjusi išvengti nušvilpimo
Juk pamenate, kaip pernai „Eurovizijos“ konkurse Kopenhagoje buvo nušvilptos seserys dvynės Marija ir Anastasija Tolmačiovos – Rusijai okupavus Krymą ir pradėjus karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Akivaizdu, kad Rusijos ideologai padarė išvadas ir ėmėsi kito ideologinio ginklo. Tikrai kosminės viešųjų ryšių technologijos (o vienu žodžiu – manipuliacijos), vertos kosminės Gagarinos pavardės.
Pamenate kaip pernai „Eurovizijos“ konkurse Kopenhagoje buvo nušvilptos seserys dvynės Marija ir Anastasija Tolmačiovos?
Todėl tiems gudragalviams, kurie sumąstė į „Euroviziją“ siųsti ne kokias nors „Buranovskijie babuški“, o „Taikos angelą“ Poliną, reikia išrašyti nemokamą kelialapį poilsiui Kryme už gerą darbą.
Kitu kelialapiu reikėtų apdovanoti P.Gagarinos įvaizdžio kūrėjus: nė iš tolo neprimenanti Rusijos – netgi panaši į amerikietiškąją Merilyn Monroe. Protingas žingsnis, ką ir bepridursi, garantavęs Rusijai ne tik V.Putinui draugiškų Italijos, Portugalijos ar Kipro (kažkodėl nedavė 12 balų) palaikymą. Tik per stebuklą dviprasmiškai vertinama daina (turiu omeny muziką, o ne politiką) netapo „Eurovizijos 2015” nugalėtoja.
Ką įkūnijo Polina Gagarina? Daugelio „Eurovizijos“ fanų pasąmonėje – gražią, balsingą, trapią moterį, labai išgyvenančią, kad pasaulyje nėra taikos. Beveik Motiną Teresę, tik su intymiu atspalviu. Polinos sukurtas personažas nė nenumano, kas numušė Malaizijos keleivinį lainerį virš Ukrainos ar kas tie „žalieji žmogeliukai“.
Svarbiausia, kad nebūtų karo
Atėmusi iš Rusijos galimybę gauti papildomų balų Lietuvos komisija parodė labai gerą pavyzdį Europai, kaip kovoti su Rusijos melu ir agresija nesukeliant Trečiojo pasaulinio karo: reikia nuolat aiškinti pasauliui, kad nuožmią, apie save labai gerai galvojančią Sibiro mešką perrengus taikos balandžio kostiumu, ji vis tiek ant tako palieka prastą kvapą skleidžiančių „minų“. Įlipsi į vieną iš jų, po to 50 metų nenusiplausi. Todėl nė akimirkai nevalia pamiršti nešvarių V.Putino darbelių. Ir joks argumentas apie „konkurso apolitiškumą“ neprivers atsukti antro žando.
Gal metas dėl Rusijos vargų nustoti kaltinti tik kitus?
O jei jau madinga cituoti nuomonės lyderius, pasitelksiu Andriaus Tapino komentarą, kad „pirmą kartą „Eurovizijos“ istorijoje vienos šalies 0 skirtų taškų sukėlė tiek gerų emocijų“.
Pasidžiaukime, kad pademonstravome turį tvirtą stuburą ir nepastatėme tilto iš Rusijos į Krymo pusiasalį (konkurso šių metų šūkis „Building bridges“). O Rusijos atstovus privertėme ne tik keiktis ir grasinti Lietuvai, bet, tikiuosi, susimąstyti: o gal metas dėl Rusijos vargų nustoti kaltinti tik kitus?
Taip pat skaitykite: Aidas Puklevičius: Moterų futbolas, nesantaikos obuolys ir „Eurovizija“
