 |
LNK skelbtos apklausos duomenimis, net 70 proc. žiūrovų palaiko Kedžių šeimą, neleidžiančią vykdyti teismo sprendimo – atiduoti dukrą mamai, kuri mergaitę ir pagimdė. Kodėl visuomenė yra Neringos Venckienės ir Kedžių šeimos pusėje?
Kas įrodyta, o kas tik interpretuojama
Atsiribokime nuo to, kas neįrodyta, kad pagaliau galėtume blaiviu protu vertinti situaciją ir faktus. Iki šiol neįrodyta, kad, kaip teigia iš dangaus nukritęs liudininkas, teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę nušovė sesers Neringos Venckienės paakintas Drąsius Kedys (turiu omeny frazę apie „velnių šaudymą“). Nors prokurorai pažymose ir rašo, kad surinktos medžiagos pakanka D.Kedžiui apkaltinti.
Neįrodyta, kad Laimutė Stankūnaitė tarpininkavo tvirkinant mergaitę.
O akivaizdūs faktai tokie: nuo kulkų žuvo du žmonės, vėliau dar du prigėrė šaukšte sriubos. Tuomet prasidėjo mūšis dėl mergaitės. Kol kas tik daugtaškis šioje istorijoje, negalima dėti nei taškų, nei akcentų. Tačiau drąsiai galima tvirtinti, kad nesvarbu kokią versiją įrodys tyrėjai, mergaitė, jei ir nebuvo auka iki 2009 m. spalio, tai ja tikrai tapo dabar.
Akivaizdūs faktai tokie: nuo kulkų žuvo du žmonės, vėliau dar du prigėrė šaukšte sriubos. Tuomet prasidėjo mūšis dėl mergaitės.
O dabar pažiūrėkime, kur prasideda tai, ką mes jau savo akimis matėme visi, ir kur tik įsivaizduojamos „čiučelos“ (menamo liudininko frazė iš K.Krivicko laidos „Akistata“).
Primenu, kad tendencinga „Akistata“, kuri smarkiai prisidėjo formuodama frontą prieš L.Stankūnaitę (buvo nuolat pasakojama, kokia ji „nerimta“) ir nužudytuosius 2009 m. rudenį, vėliau teismo pripažinta nekorektiška. Tiksliau, „Akistatos“ laidoje paskelbta informacija apie J.Furmanavičių pripažinta neatitinkanti tikrovės, K.Krivickas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas ją viešai paneigti.
Per televiziją turėjo būti garsiai pasakyta, kad velionis J.Furmanavičius nėra nusikaltėlis ir pedofilas, kad jis nepriklausė jokiam pedofilų klanui, nedalyvavo orgijose, nekankino ir neprievartavo nei D.Kedžio, nei V.Naruševičienės mažamečių dukterų.
Tai yra faktas, o ne „čiučela“. Tačiau LNK ir TV3 priešprieša nušviečiant D.Kedžio bylos versijas, deja, rodo, kad žurnalistams rūpi ne tiesa, o išpūsti reitingai.
Informacijos vakuumą užpildo gandai ir spėlionės
Tačiau visuomenei interpretacijų laidos a la „Akistata“ tapo „čiupačiupsu“, valgomu ant D.Kedžio kapo. Kodėl?
Gal todėl, kad teisėsauga nuo pat pradžių, kai D.Kedys kam tik galėjo siuntinėjo medžiagą „apie pedofiliją“, elgėsi vangiai. Vėliau, po dvigubos žmogžudystės, tyrėjai taip pat demonstravo bejėgiškumą. Liaudis laukė konkrečių atsakymų, ir jų negavo. Iš karto negavo atsakymo net į tokį elementarų klausimą, ar tikrai prie Kauno marių rastas D.Kedžio kūnas. O gyvenime dažniausiai taip ir būna, kad vakuumą užpildo gandai ir spėlionės. Ideologiniai spekuliantai iškart padarė išvadą ir ją paskelbė: teisėsauga dangsto pedofilų klaną. Kažkam neva naudinga nuslėpti tiesą apie D.Kedį. Nenuteisė teisėjai, tai nuteis minia, argi neaišku? Tai labai paranku Kedžių šeimai.
Nenuteisė teisėjai, tai nuteis minia, argi neaišku? Tai labai paranku Kedžių šeimai.
O dabar pabandykime tuos pačius faktus persijoti atmetę nusistatymą „už“ ar „prieš“ D.Kedį.
Turbūt daugelis mąstančių blaiviu protu pasakytų: neatsakyti klausimai ir daugiau nei dvejus metus tebesitęsiantis ikiteisminis tyrimas įsiėdė iki gyvo kaulo. Tik tiek. Nes visa kita yra nesisklaidanti migla, kai kam temdanti protą.
Žinoma, jei ne mergaitės likimas, „antipedofilinės“ arba „antikedofilinės“ aistros jau būtų nurimusios.
Neringos Venckienės taktika
Neringos Venckienės personažas itin dėkingas miniai „užvesti“. Simpatiška, išsilavinusi, tuo pat metu paprasta, ir dar netekusi brolio-kovotojo teisėja. Matant ir girdint, kokiu tonu ir kokią kūno kalbą pasitelkusi Neringa Venckienė dėsto faktus per TV, imi ir patiki. Kone neurolingvistinis programavimas prasideda, numatant per kelis žingsnius į priekį.
Žinoma, N.Venckienei tarsi katalizatorius yra marčios-anytos amžinasis konfliktas: L.Stankūnaitė šiuose namuose yra pasmerkta, ko gero, nuo tos dienos, kai, būdama gerokai jaunesnė už D.Kedį, dar besimokydama 12-oje klasėje, iš L.Kedienės „atėmė sūnų, pagimdė mergaitę". Kaip dabar aiškina D.Kedžio šalininkai, ne iš meilės, o gviešdamasi pinigų. O ko iš mokinukės gviešėsi pats D.Kedys, a?
Taigi apie N.Venckienės taktiką. Atslūgus pirmųjų aistrų bumui, D.Kedžio sesuo elgėsi labai protingai ir apgalvotai. Savo teisines žinias ji idealiai panaudojo, norėdama laimėti laiko ir kuo ilgiau išlaikyti mergaitę Klonio gatvėje. Reikalavimus nušalinti teisėjus, antstolius ar kitus valstybės tarnautojus sunku ir suskaičiuoti. O juk kuo ilgiau išlaikysi augantį vaiką šalia savęs, tuo labiau jis prie tavęs prisiriš. Žiūrėk, išsivystys net Stokholmo sindromas (auka prisiriša prie pagrobėjo). Tad kiekviena laimėta diena vis labiau artino N.Venckienę ir Kedžius prie tikslo: „paaiškinti“ mergaitei, kad jos namai yra Klonio gatvėje, o mama yra... (na patys jau žinote, kaip Kedžių auklėjama mergaitė išvadino mamą).
D.Kedžio sesuo elgėsi labai protingai ir apgalvotai. Savo teisines žinias ji idealiai panaudojo, norėdama laimėti laiko ir kuo ilgiau išlaikyti mergaitę Klonio gatvėje.
„Komplimentai“ Neringai Venckienei ir dėl puikių viešųjų ryšių. Nežinia, ar tai spontaniški sprendimai, ar galimai su A.Venckumi aptarta taktika ir praktika. Na, tiesiog idealus minios valdymo pavyzdys. Budėjimas Klonio gatvėje paverčiamas religija, o mišios tiesiogiai transliuojamos per „US Stream“ internetu. Tokiu būdu Garliava tampa svarbi visam pasauliui.
N.Venckienės scenarijus: mergaitę išveš per prievartą, nes ji to nenorės
Kaip ir kiekviename projekte, iš pradžių sukuriamas lūkestis, reklama. Teisėja N.Venckienė nesunkiai numato Lietuvos teisėsaugos žingsnius, tad visuomenei nuolat siunčiamas ženklas: atvažiuos L.Stankūnaitė, lydima apsauginių, palaikoma pedofilų gynėjų, ir per prievartą išsiveš mergaitę. Tas „per prievartą“ buvo nesunkiai nuspėjamas iš anksto, nes L.Stankūnaitei iš paskutiniųjų buvo trukdoma atnaujinti ryšį su dukra. Net ir oficialių pasimatymų metu (gautų per kraują) mergaitė kviečiama pietų į kitą kambarį. Bet koks L.Stankūnaitės parodytas dėmesys mergaitei palydimas neapykanta ir minios „ūūūūū". Ir vėl sukuriama neginčijama nuomonė, kad tik N.Venckienė gali mylėti ir globoti mergaitę.
Žodžiu, muštynes, įvykusias penktadienį Kedžių name, buvo galima numatyti. Išprovokuoti susistumdymą tokioje įtemptoje situacijoje lygiai taip pat lengva, kaip įpykusiam žmogui įduoti ginklą.
Grumtynių Kedžių namuose VAIZDO MEDŽIAGĄ rasite čia.
Minusus paverčia pliusais
Prisiminkime išplatintus kadrus iš grumtynių Klonio gatvėje: moterys ramiai kažko laukia, rašinėja SMS žinutes, varto popierius, nesigirdi jokio triukšmo. Tačiau antstolei prabilus apie teismo sprendimą perduoti mergaitę L.Stankūnaitei, D.Kedžio mama L.Kedienė griebia mergaitę ir šaukia: „Mergaitė niekur nevažiuos“. L.Stankūnaitė šiose grumtynėse matoma labai epizodiškai, ją nuolat nustumia Kedžiai (patys užgriuvę mergaitę visu kūnu), retkarčiais paleidžiantys ir rankas į darbą (kliuvo ne tik L.Stankūnaitei, bet ir apsauginiams).
Antstolei prabilus apie teismo sprendimą perduoti mergaitę L.Stankūnaitei, D.Kedžio mama L.Kedienė griebia mergaitę ir šaukia: „Mergaitė niekur nevažiuos“.
Po muštynių į lauką išėjusi D.Kedžio teta Audronė Skučienė pareiškia, kad policija prieš mergaitę panaudojo smurtą ir vėl kviečia visą Lietuvą budėti Klonio gatvėje.
Žavu!
Kiekvienas iš jūsų gali šioje filmuotoje medžiagoje matyti ką tik nori, bet kad apsauginiai prieš mergaitę smurtautų – na, niekaip negaliu to įžvelgti. O kad Kedžiai savo kieme elgiasi kaip atskiroje nuo Lietuvos valstybėje, kad nesilaiko įstatymų ir priešinasi policijai bei įstatymo numatytiems antstolės veiksmams – akivaizdu. Bet baisiausia, kad patys Kedžiai kiša mergaitę tarp girnapusių. Negi tam, kad vėliau parodytų jos kraujosrūvas?
Populizmas: politikai ir žurnalistai
Tai, kad žurnalistai piktnaudžiavo ir spekuliavo šia tema, jau įrodė teismas. Tačiau politikų, kurie turėtų gelbėti Lietuvą nuo FNNT skandalų ir bankų bankrotų, elgesys vėžį varo. Na gerai, tarkime, prezidentė, pareikšdama, kad „prievarta prieš mergaitę netoleruotina“, tarsi stengiasi likti nuošalyje, stengdamasi nutylėti, kurią pusę mintyse palaiko. Kita vertus, toks abejingumas verčia manyti, kad D.Grybauskaitė pritaria teismų ignoravimui. Ypač dabar, kai D.Kedžio judėjimas suformavo viešą opiniją: jei pasakei kitaip nei mes galvojame, tu remi pedofilus.
Kas ne su mumis – tas prieš mus ir mes nušluosim visus. Tokia Klonio gatvės logika. Ji labai padeda krautis politinį kapitalą politikams, kurie, užuot padėję tyrimui ar jį paskubinę, iš menamos kovos su pedofilais gerinasi reitingus.
Kas ne su mumis – tas prieš mus ir mes nušluosim visus. Tokia Klonio gatvės logika.
S.Stoma, dar visai neseniai įžūliai merginęs žaliaakę mergaitę, tinkančią jam į dukras (kuo ne pedofilija?), dabar ragina nevykdyti teismo sprendimo. Tai kur ta riba tarp akivaizdaus blogio ir spekuliacijų vertybėmis? Populistų, bandančių pelnyti minios balsus, sąrašą, papildo Socialinės apsaugos ministras D.Jankauskas, seimūnai G.Songaila, R.Kupčinskas, A.Stancikienė, K.Uoka ir J.Dautartas. Natūralu, kad tokiu būdu dar labiau sustiprinama opinija, kad UAB „Klonio gatvės įstatymai“ yra vienintelis gėris, kurį dabar reikia ginti. O Konstitucija? Apie ją pakalbėsime po rinkimų?
Psichozė dėl mergaitės, „kurią išsiveš pedofilai ir toliau tvirkins“, jau pasiekė absurdišką fazę. Net kunigai į kameras virkauja: esu čia, nes man gėda dėl Lietuvos. Belieka priminti mažytę smulkmeną – juokiasi puodas, kad katilas juodas. Kunigai pedofilija kaltinami ne tik Lietuvoje. Taigi reikėtų piketuoti ir Vatikane, ne tik Garliavoje.
Mielieji, ar jaučiate, kad šioje istorijoje negalima turėti baigtinės nuomonės ir skirstyti visuomenės į „pedofilus“ ir „mergaitės gynėjus“. Nes riba labai trapi. Antraip tokiais tikinčiaisiais labai lengvai manipuliuos ir politikieriai (negaliu vadinti jų politikais), ir N.Venckienė, siekianti tik savo tikslo, bet negalvojanti apie traumas, kurias patiria mergaitė. Įdomu, kaip ji vertins šios dienos įvykius sulaukusi paauglystės, o vėliau ir jaunystės, labai įdomu. Nes tada jau mąstys savo galva, o ne tetos ar senelės.
Beje, dar vienas svarbus aspektas, kodėl Garliavoje vis susirenka minios. Tai – provincija, kuriai trūksta dėmesio. Žmonės didžiuojasi, kad susibūrę į minią, jie kažką reiškia ir tampa jėga, yra vedami idėjos, tegul ir nepagrįstos. Vilniuje tai nebūtų įmanoma, nebent žmonėms už tai sumokėtų. Arba pasikartotų visus suvienijusi sausio 13-oji. Sostinėje gyvena snobai, jiems pateikiamą informaciją ir viliones vertinantys kritiškiau. Todėl nepuola paskui vienadienius vedlius.
Teisėsaugos vaidmuo
Vienintelis dalykas, su kuriuo galima sutikti išklausius Kedžių šeimos prakeiksmus, tai vangi teisėsauga. Kaip ir kunigo Ričardo Mikutavičiaus žūties atveju policija ilgai ieškojo juodos katės tamsiame kambaryje. Tokiu būdu teisėsaugos reputacija violetinėje byloje (nesvarbu, buvo pedofilijos faktas, ar jis susapnuotas), yra niekinė. Policija – žulikai ir banditai – tokią žinią trimituoja D.Kedžio teta. O vienintelis tikrasis teisingumas – „visa Lietuva“, kurią teta nuolat kviečia budėti Klonio gatvėje.
O antstolės S.Vaicekauskienės veiksmai jau nebe pirmą kartą patiria fiasco. Ji kuo toliau, tuo atrodo liūdniau. Neprofesionalus darbas – negi ji nenumatė, kad Kedžiai gali imtis naujų manevrų?
Tad kol kas viešųjų ryšių kovą N.Venckienė prieš valstybę teisėja, nevykdanti teismo nutarčių, laimi sausu rezultatu. Laikas jai taip pat kol kas pavaldus. Todėl bent artimiausiu metu mergaitė L.Stankūnaitę vadins nepadoriais žodžiais, dažniau būdingais suaugusių leksikonui.
P.S. Ar pastebėjote, kad visai pamiršome „Snoro“ bankrotą, FNNT skandalą ir avaringą Seimo liberalcentristo V.Babiliaus naktinį pasivažinėjimą. O gal kam nors vėl kils mintis, kad tos nelaimės, laikinai atitraukusios visuomenės dėmesį nuo Garliavos, buvo surežisuotos „pedofilų klano“.
Iš kurios pusės bežiūrėtum, tai, kas vyksta Klonio gatvėje, yra tragedija. Ir didžioji tautos dalis nesąmoningai ja mėgaujasi.
