Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Žilvinas Pekarskas: M.A.M.A. mia! Liūdna, bet slibinai dėl to nekalti

Tai, kad muzikos apdovanojimai M.A.M.A. ir šįmet vertinami labai dviprasmiškai, ko gero, yra didelis privalumas. Galima nuspėti, kad apdovanojimų šou susidomi vis daugiau skirtingų muzikinių skonių ir kitokį humoro jausmą turinčių žmonių. Arba skirtingai suprantančių liūdesį.

Šiais metais, skirtingai nei pernai, tikrai galima paspausti ranką renginio režisieriams, scenarijaus autoriams ir kitiems asmenims, kūrusiems vaizdą scenoje. Įdomūs (nors ne visuomet netikėti) duetai, sugrįžimai, boksas ir beatboxas, ugnies pliūpsniai, konfeti, originalios šokių kompozicijos, akį traukiantys kostiumai (Montvydo raumenys puikiai išryškinti, Marijono gatvės stilius, D.Butkutės batai priminė Lady Gagos garderobą, o karūna – Kylie Minogue dailią galvutę), žavesiu spindinti Giedrė Rusytė, telegeniški, mokantys pauzes „radistiniu“ stiliumi užpildyti vedėjai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius (juokelis apie Zvonkų vertas pagyrų), puikiai Selą parodijuojantis Justinas Jankevičius („Labas, Marijampole, kur aš čia esu...“). Ačiū jam už pipirus, nes pernykščio Selo keiksmažodžio tikrai netrūko atmosferai labiau įkaitinti.

Tačiau labai abejočiau, ar TV režisieriai už šią transliaciją taip pat nusipelno M.A.M.A. trofėjaus. Daugelio grupių pasirodymuose įsiminė ne šou, o bendri planai ir publikos nugaros. Arba atlikėjus visiškai užgožiantys ugnies fontanai. Dar – retkarčiais pilkšvas ekranas už nugaros. Skraidančios kameros ir dinamiškas vaizdas – puiku. Įrankis geras, bet rezultatas – plokščias, nelabai išryškinantis mūsų superžvaigždžių surepetuotus šou. Juk pamenate, kaip po nesėkmių Eurovizijoje dainininkai virkauja, kad režisierius blogai parodė vieną ar kitą epizodą. Tai čia tokių vaizdelių buvo daug.

Labai abejočiau, ar TV režisieriai už šią transliaciją taip pat nusipelno M.A.M.A. trofėjaus.

Kita vertus, kas tos žvaigždės, galų gale išjudinusios pamažu pilnėjusios Kauno „Žalgirio“ arenos publiką? Ką naujo mes pamatėme scenoje, kokie fenomenai gimė 2012 m. lietuviškoje popmuzikoje? Atsakymo ir pats bijau, todėl palieku atsakyti jums. Iš esmės, M.A.M.A. rėmėsi principu „nauja – tai užmiršta sena“. Nieko naujo nebepasakantys BIX’ai, amžina nuotaka Džordana, antikvariniai „Rondo“, neva reanimuoti ŽAS. Nostalgija praeičiai, ir tiek. Tai kas, kad grįžo gražiai pasidabinęs skrybėle Ezopas parėkauti „Man gerai“. Ir ko verti nauji Egidijaus Sipavičiaus, Donato Montvydo dainų „miksai“ ar „remiksai“. Televizinio šou prasme ar norint išjudinti salę – tai gerai, efektyvu. Daugeliui turėtų patikti ir senų muzikinių perdirbinių įžangos: klausai ir bandai atspėti, kokia čia bus daina. O kur naujumas ir šviežumas? Deja, stiprioji šou pusė buvo bandymais atgaivinti popklasiką, o ne naujo derliaus ir atradimų demonstravimas.

Tenka pripažinti, kad lietuviška popmuzika šiuo metu yra apsnūdusi. Vienas kitas elektroninis eksperimentas (Jazzu, Mario Bosanov, Markas Palubenka), bandymas garsiai pagroti roką („Freaks on floor“, „Perfect Pill“), pastangos išsiskirti iš „mainstrymo“ ir ilgakojų mergaičių grupių masės kuriama savita estetika (Miss Sheep), keistumu dvelkiantis ir vilčių teikiantis Andrius Pojavis – tokie menki žuveliokai muzikos vandenyne. Ryklių ir banginių kol kas nepastebiu. Totalus stiprių asmenybių trūkumas. Bet daug nišinių atlkėjų. Dalis jų į didžiąją sceną pateko avansu. Nes idėjų vakuumas aplink.

Stiprioji šou pusė buvo bandymais atgaivinti popklasiką, o ne naujo derliaus ir atradimų demonstravimas.

O kur atlikėjas, kurio daina gyventų bent pusė Lietuvos (taip buvo Marijonui uždainavus „Tris milijonus“, seniesiems „žasams“ užriaumojus „Ji suuuka“, Selui smagiai trypčiojant pagal „Informacija keleiviams, norintiems vykti“, „G&G Sindikatui“ teigiant „Ji lindo, po manim palindo“, Gyčiui sužibėjus „Tu vėjo paklausk“, netgi šviesios atminties „B’avarijai“ unisonu traukiant „Mes čia“?

Netgi faktas, kad teatrinė grupė (jos profesionalumu čia niekas neabejoja) „Liūdni slibinai“ tapo Metų grupe, teikia daugiau minčių apmąstymams, nei džiaugsmo ar juoko: nugalėtojai tikrai objektyviai atspindi Lietuvos muzikos būklę. Remiamės labiau senais SLIBINAIS (dinozaurais) ir dėl to šiek tiek LIŪDNA. O gal taip ir turi būti. Nes Džordža, nors ir žavi, niekada nebus Gaga.

Komentaruose parašykite, ką naujo apie lietuvišką muziką sužinojote apdovanojimų M.A.M.A. 2012 metu.

Plačiau apie apdovanojimus skaitykite ir filmuotą medžiagą žiūrėkite ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos