Prezidentas G.Nausėda praeitą savaitę paragino užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį neatidėliojant pradėti procedūras, kad ambasadoriumi Europos Sąjungoje galėtų būti paskirtas ilgametis diplomatas, buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Prezidento pozicija žymi naują posūkį ilgai trunkančiame ginče dėl diplomatinės misijos ES vadovo. Iki šiol tiek prezidentas, tiek konservatoriai buvo atmetę po kelis kitos pusės siūlytus kandidatus, o pastaruoju metu Vyriausybės atstovai kalbėjo, kad ambasadai ir toliau laikinai gali vadovauti diplomatas Simonas Šatūnas.
Anksčiau konservatoriai rėmė R.Karoblio kandidatūrą ir kritikavo prezidento atsisakymą jį skirti ambasadoriumi, kai šalies vadovas motyvavo, jog eksministras turi „atšalti“ nuo politinių pareigų.
Tačiau dabar reikšti paramos R.Karoblio kandidatūrai konservatoriai nebeskuba. Pirmadienį Ž.Pavilionis paragino „viešai įvardytiems ambasadoriams nedalyvauti šiame viešame, politizuotame aukščiausių diplomatinių atstovų skyrimo farse“.
Įrašą feisbuke paskelbęs politikas taip pat nurodė, kad jei R.Karoblio skyrimo procedūros bus pradėtos, jis kreipsis į VSD „pradėti tyrimą dėl tarnybinės paslapties paviešinimo pažeidimo“.
Tokius ketinimus jis patvirtino ir 15min.
Ž.Pavilionis sakė, kad ambasadorių skyrimo procedūra „privalo būti įslaptinta – tiek apsaugant skyrime dalyvaujančius asmenis, tiek leidžiant laisvai savo nuomonę apie kandidatą išsakyti proceso dalyviams“.
„Jeigu šio principo bus nepaisoma ir kandidatai į aukščiausias diplomatines pareigas bus skiriami viešai, turėsiu kreiptis į institucijas, kurios privalo tokią informaciją saugoti“, – 15min pirmadienį sakė Ž.Pavilionis.
Ž.Pavilionis teigė, kad jo vadovavimo Seimo Užsienio reikalų komiteto laikotarpiu „iš Seimo nebuvo nutekinta jokia informacija apie aukščiausius diplomatinius paskyrimus, kurių buvo tikrai daug“.
G.Nausėdos atstovas: tai – politiniai žaidimai
Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis Ž.Pavilionio veiksmus pavadino politiniais žaidimais.
Pasak jo, G.Nausėda savo pareiškimu kaip tik užkirto kelią iki šiol buvusiai ydingai praktikai, kai kandidatų į ambasadorius pavardės būdavo tendencingai nutekinamos žiniasklaidai.
„Kadangi pastaruosius metus galimų kandidatų į Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos pavardės būdavo nuolat tendencingai nutekinamos žiniasklaidai, vis pridedant prie jų neva „kompromituojančios informacijos“, Prezidentas nusprendė šį kartą užkirsti kelią šiai ydingai politinių žaidimų taktikai ir pasakė savo nuomonę apie valdančiųjų siūlytą kandidatą“, – 15min sakė R.Jasiulionis.
„Šalies vadovas kviečia nukreipti energiją į ambasadoriaus skyrimo procedūrą, o ne į politinius žaidimus“, – pridūrė jis.
Ginčai dėl ambasadoriaus
G.Nausėda praeitą savaitę spaudos konferencijoje paskelbė, kad yra pasirengęs svarstyti R.Karoblio kandidatūrą į ES ambasadorius. Šį procesą prezidentas penktadienį asmeniškai aptarė su G.Landsbergiu.
Po šio viešai neskelbto susitikimo prezidento atstovas spaudai perdavė šalies vadovo poziciją, kad „skyrimo procedūros turėtų prasidėti neatidėliojant“.
Konservatorių pirmininkas užsienio reikalų ministras G.Landsbergis į G.Nausėdos pastabas atsakė, kad yra maloniai nustebintas, tačiau pridūrė, kad kandidatūra turėtų būti suderinta „tyliųjų derybų“ būdu.
Kartu jis pareiškė, kad šiuo metu puikiai dirba ir laikinai pareigas einantis ambasadorius S.Šatūnas.
Rugsėjo viduryje apie S.Šatūno galimą skyrimą nuolatiniu atstovu viešai pasisakė premjerė Ingrida Šimonytė. Ji Seime pareiškė neišgirdusi argumentų, kodėl S.Šatūnas negalėtų būti skiriamas ambasadoriumi.
Lietuva nuolatinio ambasadoriaus ES neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė.
15min žiniomis, iš pradžių prezidentas nesugebėjo įtikinti Vyriausybės į šias pareigas skirti Europos Komisijoje dirbančio Vygando Jankūno, talkinusio G.Nausėdai prezidento rinkimų kampanijos metu.
Neoficialiomis žiniomis, vėliau konservatoriai derybose siūlė R.Karoblį ir S.Šatūną, o G.Nausėda – savo patarėją Sigitą Mitkų, tačiau visų pusių paramos šios kandidatūros nesulaukė.
Šiemet kaip kompromisas buvo svarstyta diplomatė Asta Radikaitė, tačiau, 15min žiniomis, jos skyrimui labiausiai pasipriešino Ž.Pavilionis.
Pagal Konstituciją, diplomatinius atstovus užsienio šalyse prezidentas skiria Vyriausybės teikimu. Įstatyme įtvirtinta, kad kandidatūrą iš anksto taip pat turi apsvarstyti Seimo užsienio reikalų komitetas.
G.Landsbergis tapęs ministru įvedė vidinę atranką Užsienio reikalų ministerijoje. Jis teigia, kad tai didina skaidrumą, o kandidatai turi būti svarstomi iš šios procedūros metu sudaryto sąrašo.
Tai – ne vienintelis klausimas, dėl kurio pastaraisiais metais valdantieji konfliktuoja su prezidentu. Įtampą santykiuose buvo sukėlusi konservatorių iniciatyva, kad atstovavimą Europos Vadovų Taryboje iš prezidento bent kartais perimtų premjerė, taip pat abipusė kritika dėl pandemijos valdymo ir vakcinacijos proceso.