Trečioji vakcinos dozė audrina skiepų priešininkų vaizduotę – siekiant pasėti abejonę vakcinavimo nauda, kuriamos vis naujos sąmokslo teorijos.
Rugpjūčio viduryje JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pareiškė, kad organų recipientai ir kiti silpną imunitetą turintys asmenys, norintys geriau apsisaugoti toliau plintant koronaviruso atmainoms, gali gauti papildomą vakcinos nuo COVID-19 dozę.
O jau rugsėjo viduryje FDA patvirtino, kad vyresni nei 65 metų amžiaus ir didelės rizikos žmonės gali būti skiepijami trečiąja vakcinos „Pfizer“ doze.
Manipuliacijų banga
Dėl šios priežasties kilusi melagienų, susijusių su revakcinacija, banga pasiekė ir Lietuvą.
Socialiniame tinkle „Facebook“ platinama istorija apie tai, kad 67 metų JAV universiteto profesorė K.C.Heisler mirė „netrukus po to, kai gavo trečią vakcinos dozę“.
Nors taip siekiama susieti revakcinaciją su dėstytojos mirtimi, tokios manipuliacijos neturi pagrindo – moteris mirė nuo onkologinės ligos, su kuria ilgai kovojo.
-
Lenkijoje nuspręsta pradėti skiepyti vakcinų nuo COVID-19 trečiąja doze
-
Santaros klinikose pradėtas medikų skiepijimas trečiąja vakcinos doze
-
Mirčių augimą Izraelyje „antivakseriai“ sieja su trečiąja doze, bet klysta
-
Per pastarąją savaitę trečiąja vakcinos doze Lietuvoje paskiepyta 7,6 tūkst. žmonių
-
SAM rizikos grupes skatina pasiskiepyti trečiąja doze
Vos porą savaičių prieš mirtį socialiniame tinkle „Twitter“ ji išplatino žinutę, kurioje skundėsi negalinti laiku gauti tinkamos medicininės pagalbos, nes visos ligoninės perpildytos neskiepytų žmonių, sergančių COVID-19.
„Sveiki atvykę į Floridos COVID krizės realybę. Mano kardiologas bandė mane paguldyti į ligoninę, bet dėl COVID neliko laisvų palatų. Todėl teko kreiptis į ligoninės skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Čia gausu žmonių, jau netelpančių laukiamajame. Laukimas truks maždaug 15 valandų. Po velnių, pasiskiepykite pagaliau“, – neslėpdama apmaudo rugsėjo 14 dieną socialiniame tinkle rašė profesorė.
Vos po dešimties dienų vietos žiniasklaida pranešė, kad ji pralaimėjo kovą su vėžiu.
K.C.Heisler neslėpė džiaugsmo, kai ji sausio 13 dieną buvo paskiepyta pirmąja vakcinos doze. Apie tai ji pranešė savo „Twitter“ paskyroje.
„Ką tik gavau pirmąją vakcinos dozę. Negalėčiau būti laimingesnė būdama „sena“. Visiems naudokime šias vakcinas!“ – rašė ji.
Vakcinos ir onkologinės ligos
Ryšys tarp vakcinų ir vėžio niekada nebuvo įrodytas.
Teiginys apie tariamą onkologinių susirgimų skaičiaus augimą, prasidėjus masinei vakcinacijai, gali būti tik prielaida, tačiau jokie tyrimai to nepatvirtino.
Europos medikamentinės onkologijos (ESMO) specialistų teigimu, vėžio diagnozė ar gydymas nėra kontraindikacija skiepams nuo COVID-19.
JAV Pensilvanijos universiteto mokslininkų atlikta analizė parodė, kad onkologiniai pacientai, būdami remisijoje arba sergantys pradinės stadijos vėžiu, labiau rizikuoja susirgti sunkesne COVID-19 forma.
Mokslo žurnalo „Nature“ publikacijoje skelbiama, kad pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose vaistų tyrimuose, vakcinacija taip pat neturėtų būti ribojama.
Priešingai, nei teigiama dezinformacijoje, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams vakcinacija reikalinga net labiau, nes jiems dažniau pasireiškia sunkios eigos COVID-19 liga.
Europos ir Amerikos tyrėjų atlikti didelių imčių tyrimai parodė, kad sergant vėžiu sunki COVID-19 ligos eiga pasireiškia net maždaug ketvirtadaliui pacientų.
Amerikos klinikinių onkologų draugija (ASCO) skelbia, kad vyksta diskusijos dėl vakcinų efektyvumo onkologiniams pacientams, kuriems taikomas aktyvus gydymas, kai neretai sumažėja imuninės sistemos ląstelių kiekis bei imuninio atsako efektyvumas.
Tikėtina, kad tokios būklės vakcinos poveikis gali būti silpnesnis, nors tą patvirtinančių tyrimų kol kas nėra.
Gali apsaugoti nuo vėžio
Medicinos praktikoje yra vakcinų, kurios užkerta kelią vėžiui. Pavyzdžiui tam, kurį sukelia žmogaus papilomos arba hepatito B virusai.
Keli išsamūs tyrimai paneigė prielaidą, kad vakcinos gali sukelti leukemiją.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) peržiūrėjo keturis Prancūzijoje, Vokietijoje ir Naujojoje Zelandijoje atliktus tyrimus, kad nustatytų, ar hepatito B vakcina gali sukelti leukemiją.
Paaiškėjo, kad nei hepatito B vakcina, nei jokia kita vakcina nedidina kraujo vėžio išsivystymo rizikos.
1999 metais atliktame tyrime Jungtinės Karalystės mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp daugumos vakcinų ir rizikos susirgti ūmine limfoblastine leukemija.
Tuo pat metu preliminarūs rezultatai parodė, kad vakcina nuo B tipo gripo gali netgi sumažinti riziką vaikams susirgti limfoblastine leukemija.
Tyrimo autoriai akcentavo, kad norint patvirtinti šiuos pastebėjimus dar reikia atlikti nemažai papildomų tyrimų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
