G.Goda tikisi, kad Konstituciniam Teismui ne tik jubiliejiniais metais, bet ir tolimesnėje ateityje pavyks išvengti tokių kliūčių, kurios teko kai kurių Europos šalių kolegoms.
G.Goda apie tai kalbėjo Konstitucinio Teismo 30‑mečiui ir Konstitucijos dienai skirtoje dešimtojoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Konstitucinė kontrolė kaip esminis demokratinės valstybės elementas“.
Tikisi, kad Konstituciniam Teismui ne tik jubiliejiniais metais, bet ir tolimesnėje ateityje pavyks išvengti tokių kliūčių, kurios teko kai kurių Europos šalių kolegoms.
Konferenciją surengė Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Konstitucinis Teismas ir Lietuvos advokatūra.
Konstitucinis Teismas – demokratinių vertybių garantas
Konstitucinio Teismo pirmininkas G.Goda savo pranešime „Trisdešimt Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos metų kuriant ir puoselėjant demokratinę valstybę“ pabrėžė, kad tik metais už pačią Konstituciją jaunesnis Konstitucinis Teismas atlieka valstybei ypač reikšmingą funkciją – užtikrina Konstitucijos ir teisės viršenybę Lietuvos teisės sistemoje ir vykdo konstitucinį teisingumą.
„Ką tai reiškia? Konstitucinis Teismas, viena vertus, užtikrina, kad valdžios institucijos tinkamai įgyvendintų savo konstitucinius įgaliojimus, jis visuomet gynė ir tebegina joje įtvirtintą demokratinę santvarką ir ją sudarančias vertybes.
Jis palaiko jų stabilumą, neleisdamas į jas kėsintis ir juo labiau jų paneigti, ir taip prisideda prie brandesnės demokratijos kūrimo. Kita vertus, Konstitucinis Teismas užtikrina Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių, ypač žmogaus orumo, laisvės neliečiamumo, lygiateisiškumo, apsaugą ir kitas žmogaus teises ar piliečių dalyvavimo valstybės valdyme pagrindus“, – sakė G.Goda.
Pasak jo, metams bėgant, plėtėsi ir gilėjo Konstitucinio Teismo formuojama oficialioji doktrina, kurioje aiškinami įvairūs demokratijai puoselėti reikšmingi aspektai, – joje atskleistos iš Konstitucijos išplaukiančios valstybės valdžios institucijų formavimo, jų įgaliojimų vykdymo ir kitos veiklos garantijos, šių institucijų atsakomybės piliečiams pagrindai ir Konstitucijos, kaip aukščiausiosios teisės, ribojančios valstybės valdžią, esmė.
Galima tvirtai teigti, kad šiandien Konstitucinio Teismo suformuota demokratijos stiprinimo doktrina, atspindinti europinę demokratijos tradiciją, konsoliduoja europinį demokratinį paveldą.
G.Goda pabrėžia, kad šiandien „turime palaipsniui išplėtotą Konstitucijoje, o ne vien jos 1 straipsnyje, įtvirtintą daugialypę demokratijos sampratą, kartu su nuo jos neatsiejama kitų Konstitucijos normų ir principų oficialiąja konstitucine doktrina, ir Konstitucinį Teismą, tapusį neatskiriama Lietuvos – demokratinės teisinės valstybės, judančios brandžios demokratijos link, – dalimi“.
Svarbiausios demokratijos turinį atskleidžiančios sritys
Konstitucinio Teismo 30 metų veiklą, G.Godos teigimu, sunku apibūdinti keliais sakiniais. Kalbant apie demokratijos turinį formuojančią Konstitucinio Teismo doktriną, būtų galima išskirti penkias svarbiausias ir labiausiai išplėtotas sritis:
Konstitucijos viršenybė, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, rinkimų ir referendumų institutų stiprinimas, valdžių padalijimo principas, pilietinės visuomenės formavimuisi ir plėtrai svarbios vertybės.
Tautos referendumu priimta Konstitucija nėra anų laikų formali fikcija.
„Mano kartos ir vyresniems žmonėms, rankose dar laikiusiems sovietinę konstituciją, pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais reikėjo parodyti, kad 1992 m. Tautos referendumu priimta Konstitucija nėra anų laikų formali fikcija.
Taigi jau pirmaisiais savo veiklos metais priimtame (1994 m. vasario 14 d.) nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo būtinybę su Konstitucija suderinti ne tik dabar leidžiamus, bet ir anksčiau nei Konstitucija priimtus teisės aktus ir taip pradėjo formuoti išlygų neturintį Konstitucijos viršenybės principą.
Dar po 10 metų (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas) buvo įtvirtinta konstituciocentrinė teisės samprata. Kartu Konstitucinis Teismas priminė, kad pagarba tarptautinei teisei yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas.
Tokia Konstitucinio Teismo pozicija ne tik užtikrino Konstitucijos viršenybę, bet ir neleido paneigti pareigos Lietuvos valstybei vykdyti visus prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus“, – kalbėjo G.Goda.
Pagarba tarptautinei teisei yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas.
Dar vėliau Konstitucinis Teismas dviejuose nutarimuose suformulavo oficialiąją Konstitucijos keitimo apribojimų doktriną, pabrėždamas, kad negali būti daroma tokių Konstitucijos pataisų, kurios sunaikintų pačios Konstitucijos ir Lietuvos valstybės esmę, t. y. kuriomis būtų paneigtos amžinosios vertybės – nepriklausomybė, demokratija ir prigimtinis žmogus teisių ir laisvių pobūdis. Nelikus šių vertybių, neliktų demokratinės Lietuvos valstybės.
Antroji sritis apima žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Drąsiai galima sakyti, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ji užima bene svarbiausią vietą.
„Kertiniais žmogaus teisių apsaugos aspektais įvardyčiau prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, kaip neatšaukiamų, sampratos įtvirtinimą, nuo kurių neatsiejamas didžiausia socialine ir ypatinga konstitucine vertybe esantis žmogaus orumas.
Šiandien jau abejonių niekam nebekelia tai, ką savo doktrinoje nuosekliai plėtojo Konstitucinis Teismas: tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine; šeima, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas, apibrėžiama ne pagal jos sudarymo formą, o pagal santykių turinį; teisinės atsakomybės negali ir neturėtų išvengti asmenys, padarę genocido nusikaltimą, tačiau nepatenkantys į klasikinį tarptautinėje teisėje nusistovėjusį genocido apibrėžimą.
Šiandien jau abejonių niekam nebekelia tai, ką savo doktrinoje nuosekliai plėtojo Konstitucinis Teismas.
Negali būti pamiršta daugybė su socialine apsauga susijusių bylų dėl senatvės pensijų dirbantiems pensininkams, dėl motinystės apsaugos, dėl išmokų nedarbo atveju ir t. t. Dar daugiau perspektyvų pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynybai atvėrė 2019 m. Lietuvoje įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas.
Šie skundai išryškino kai kurias sistemines problemas ir prisidėjo prie jų išsprendimo. Tačiau visų žmogaus teisių ir laisvių apsaugai ir gynimui svarbių sprendimų neįmanoma sutalpinti į trumpą pokalbį“, – svarstė Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Ne mažiau svarus Konstitucinio Teismo indėlis ir stiprinant rinkimų ir referendumų institutus. Visuotinių, lygių, laisvų ir sąžiningų rinkimų užtikrinimas yra esminė demokratinio valdymo ir žmogaus teisėmis pagrįstos valstybės sąlyga. Tad, ne vienoje byloje formuluodamas oficialiąją konstitucinę doktriną, Konstitucinis Teismas sėkmingai sudarė prielaidas užkirsti kelią nesąžiningiems, neskaidriems rinkimams.
„Viešojoje erdvėje vis pasigirsta siūlymų peržiūrėti Konstitucijoje įtvirtintas rinkimų sistemas (laimei, nekeičiant pačių rinkimų demokratinio pobūdžio), pavyzdžiui, pasiūlyti visus Seimo narius rinkti tik daugiamandatėje apygardoje ar įtvirtinti netiesioginius Respublikos Prezidento rinkimus, tačiau iš Konstitucijos toks poreikis tikrai nekyla.
Juolab kad bet kokį Konstitucijos pakeitimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į visuminį konstitucinio reguliavimo kontekstą ir gerai pasverti, ar toks pakeitimas neišderins nusistovėjusios konstitucinių vertybių ir valdžios institucijų galių pusiausvyros.
Šią pusiausvyrą užtikrina konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat ne kartą aiškintas valdžių padalijimo principas, kuris yra neatskiriama demokratinės teisinės valstybės santvarkos dalis.
Būtent Konstitucijoje įtvirtintos valstybės valdžios institucijų įgaliojimų ribos Konstituciniam Teismui kadaise leido aiškiai apibrėžti Lietuvos valstybės valdymo formą, identifikuojant Lietuvą kaip parlamentinę respubliką, kuriai būdingi kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai.
Tai atspindi Seimo, valstybės vadovo – Respublikos Prezidento, Vyriausybės įgaliojimai ir jų tarpusavio santykių teisinė konstrukcija, tarpusavio atsakomybė ir atskaitomybė.
Tad ne iki galo apgalvotais turėtų būti laikomi minėti siūlymai keisti, pavyzdžiui, Respublikos Prezidento rinkimų tvarką, patikint šią užduotį ne rinkimų teisę turintiems Lietuvos piliečiams, o parlamentui“, – svarsto G.Goda.
Konstitucinių iššūkių – netrūksta
Konstitucinio Teismo pirmininkas G.Goda teigia, kad, nors viešojoje erdvėje vis pasitaiko abejonių esą šis Teismas turįs vis mažiau darbo, nagrinėjimo laukiančios bylos liudija, kad konstitucinių iššūkių mūsų valstybei netrūksta.
„Artimiausiu metu Konstitucinis Teismas ketina nagrinėti bylą dėl galimybės vardus ir pavardes asmens tapatybės dokumentuose rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, pradėti nagrinėjimo laukiančią apkaltos bylą, pagal Seimo kreipimąsi spręsti dėl Stambulo konvencijos nuostatų suderinamumo su Konstitucija, vėliau aiškintis dėl teisės pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos.
Pastaraisiais metais didėja konstitucinės justicijos institucijų reikšmė, matomumas ir svarba.
Tad kritikams noriu pakartoti, ką sakiau konferencijoje Seime apie teisinėje literatūroje išsakomus pastebėjimus, kad pastaraisiais metais didėja konstitucinės justicijos institucijų reikšmė, matomumas ir svarba, nes daugėja tokių konstitucinių ginčių, kurie svarbūs vis didesnei visuomenės daliai.
Tokia tendencija neabejotinai yra, tačiau tai kelia ir riziką – vis dažniau pastebimas noras konstitucinės justicijos institucijas nepagrįstai puldinėti, bandyti sutramdyti ar net užvaldyti. Girdėjome įvairių pavyzdžių iš Lenkijos, Vengrijos, būta nesusipratimų skiriant konstitucinių teismų teisėjus Ispanijoje, Portugalijoje, žinome apie bandymus sumenkinti Izraelio Aukščiausiojo Teismo veiklą.
Taigi rizikų yra, gaila, kad jų vis dar kyla praėjus daugeliui metų nuo demokratijos įsigalėjimo. Todėl svarbiausia, ko norėtųsi palinkėti sau, – kad nuo tokių rizikų būtume apsaugoti, nes nebus per skambu pasakyti, kad stiprus Konstitucinis Teismas – stipri ir valstybė“, – sako Konstitucinio teismo pirmininkas G.Goda.
Tarptautinės mokslinės-praktinės Konstitucijos dienai skirtos konferencijos organizavimą iš dalies finansavo Lietuvos mokslų taryba (Nr. P-MOR-23-33).
