Aplankykite specialią Kovo 11-ajai skirtą rubriką.
„Noriu jus visus pasveikinti nuo žmonių, gyvenančių Šiaurėje, ta proga, kad prieš 20 metų, kovo 11 dieną, Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Tai buvo drąsus, pagarbos vertas sprendimas. Toks sprendimas, kuriuo Lietuvos žmonės gali didžiuotis“, – trečiadienį vykusiame iškilmingame Vyriausybės posėdyje, skirtame Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui paminėti, kalbėjo J.B.Hannibalssonas.
Jis patikino, kad taiki ir demokratiška Baltijos valstybių revoliucija visam pasauliui buvo žavintis pavyzdys, liudijęs apie žmogiškosios dvasios stiprybę, ir pabrėžė, kad jo atmintyje yra įstrigę du kovos už Nepriklausomybę momentai.
Vienas iš jų – kruvinas sausis. „1991 metų sausio mėnesį, tiesą sakant, tai buvo diena, kai mano tėvas šventė gimtadienį, vidury nakties suskambėjo mano telefonas. Kitame laido gale išgirdau Vytauto Landsbergio balsą, jis turėjo labai svarbią žinią – pakvietė atvykti į Vilnių, kad aš atstovaučiau Vakarų valstybėms ir NATO “, – prisiminimais dalijosi J.B.Hannibalssonas.
Jis teigė niekada nepasigailėjęs savo sprendimo tuo metu atvykti į Lietuvą. „Tai buvo galimybė, kuri pasitaiko vieną kartą gyvenime, ir man pasitaikė galimybė būti kartu su Jumis dieną ir naktį, po to kruvinojo sekmadienio 1991-ųjų sausio mėnesį. Aš tikrai niekada nepamiršiu, kokios buvo žmonių akys tada sausio mėnesį, kai jie savo plieniniais žvilgsniais rodė savo ryžtą nepasiduoti“, – kalbėjo tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras.
Kitas įvykis, kuris, kaip sakė svečias, įstrigęs jo atmintyje – 1990-ųjų birželio 6 dieną Kopenhagoje (Danija) vykusi spaudos konferencija, kurioje buvo kalbama žmogaus teisių klausimais. „Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai (tarp jų – ir tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas – aut. past.) atvyko ir norėjo pristatyti savo klausimą, apie tai, kas vyksta Baltijos šalyse, apie jų demokratijos siekį. Aš niekada nepamiršiu to pažeminimo ir gėdos jausmo, kuomet man teko stebėti, kad tie ministrai buvo atstumti, kad jie nebuvo išklausyti“, – sakė J.B.Hannibalssonas.
Jis pabrėžė, kad vadovai, kurie buvo atsakingi už konferenciją, pasielgė labai gėdingai ir pridėjo, kad tas incidentas sustiprino jo ryžtą kalbėti apie Baltijos šalių problemas. „Jeigu jūsų balso neklausoma, jeigu jis buvo tildomas, tai ką aš galėjau padaryti, galėjau kalbėti pats“, – prisiminė tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras ir patikino, kad džiaugiasi dabar žiūrėdamas į Lietuvos pasiekimus.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad J.B.Hannibalssonas ėjo Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, kuomet Islandija pirmoji pripažino Baltijos šalių valstybingumą 1991 metais.
Šis Islandijos politikas buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, atvykęs į Vilnių iškart po 1991-ųjų sausio įvykių pareikšti solidarumo, o po kelių savaičių – su savo tautiečiais pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės.
