„Nuo 2020 balandžio 1 iki 2020 rugsėjo 1 Lietuvoje nuo koronos mirė 69 žmonės. Nuo 2021 balandžio 1 iki 2021 rugsėjo 1 Lietuvoje nuo koronos mirė 986 žmonės. 986 vs 69. Skirtumas 917 žmonių. Arba beveik dešimt kartų daugiau. Koks skirtumas tarp pernai ir šių metų kovoje su virusu? Pernai nebuvo skiepų. Šiemet yra. Ir yra 10 kart daugiau mirusių žmonių“, – tokiais klaidinančiais išvedžiojimais dalijasi prieš skiepus nuteikti bandantys socialinių tinklų vartotojai (kalba netaisyta).
Platinamoje manipuliacijoje neatsitiktinai nutylima apie užsikrėtimų skaičių – nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos Lietuvoje iš viso užfiksuota 2923 užsikrėtimų atvejai.
Tai – juokingas skaičius, lyginant su 2020 metais, dar iki vakcinacijos pradžios užfiksuotu rekordu – gruodžio 23 dieną Lietuvoje per parą patvirtinti 3737 COVID-19 atvejai, 50 žmonių mirė.
2021 metais nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos iš viso fiksuota 299 532 susirgimai, taigi kiek per šimtą kartų daugiau nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.
Savaitės naujų atvejų vidurkis 2020 metais svyravo nuo aukščiausio – 49 balandžio pradžioje iki žemiausio – vos 2 atvejų birželio 1 dieną.
Analogišku laikotarpiu 2021 metais, aukščiausias naujų atvejų 7 dienų vidurkis siekė 1217 atvejų gegužės 4 dieną, o žemiausias rodiklis – beveik 31 atvejis – pasiektas liepos mėnesį.
-
Lietuviškame feisbuke – visų sąmokslo teorijų motina: nuo skiepų, 5G, koronaviruso, pedofilų ir Rockefellerių išgelbės Trumpas ir Putinas
-
Atbaidyti nuo skiepų bando skystaisiais kristalais, mokslininkai taip nemano
-
Andrius Jakučiūnas: O kas, jei nuo skiepų išdygtų ragai?
-
Mirčių augimą Izraelyje „antivakseriai“ sieja su trečiąja doze, bet klysta
-
Lietuvoje mirtingumo nuo COVID-19 rodiklis – vienas didžiausių ES
-
Sveikatos reikalų komiteto posėdyje teko raminti įsiaudrinusį R.Žemaitaitį
Nuo 2021 metų gegužės 12 dienos Lietuvoje stebimas savaitės naujų atvejų vidurkio mažėjimas.
Kaip tik tuo metu įsibėgėjo vakcinacija ir labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės – vyresnio amžiaus, turintys gretutinių ligų asmenys ir nuolat užsikrėsti rizikuojantys medikai bei socialiniai darbuotojai, pedagogai jau buvo paskiepyti.
Vasarį Lietuvoje pradėti skiepyti pedagogai ir švietimo įstaigų darbuotojai.
Balandžio pradžioje skiepus pradėjo gauti turintys Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytų susirgimų, galinčių apsunkinti ligos eigą.
Birželio pradžioje Lietuvoje pradėta masinė vakcinacija.
Kopijuoja melagieną
Panašių manipuliacijų apie nuo skiepų šoktelėjusį mirtingumą socialiniuose tinkluose pasirodė praėjusią savaitę.
Tiesa, dauguma jų buvo siejamos su Izraelio sprendimu pradėti masinę revakcinaciją.
Bene sparčiausiai pasaulyje gyventojus paskiepijusio Izraelio kova su koronavirusu prikaustė tarptautinį dėmesį.
Iš pradžių skiepijimas „Pfizer-BioNTech“ vakcina Izraelyje buvo tarp sparčiausių pasaulyje ir šaliai pavyko per parą nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių praėjusį mėnesį sumažinti mažiau nei iki dešimties, be to, buvo panaikinti visi kovai su pandemija skirti suvaržymai.
Tačiau pasirodžius užkrečiamesnei koronaviruso delta atmainai, naujų COVID-19 atvejų skaičius vėl išaugo, o Sveikatos apsaugos ministerija sugrąžino reikalavimą dėvėti kaukes uždarose viešose vietose.
Šalyje pradėta skiepyti trečiąja, pastiprinančiąja, doze (angl. booster).
Šiuo metu stiprinančioji dozė jau pradėta siūlyti visiems vyresniems nei 12 metų Izraelio gyventojams.
Izraelyje atliktas tyrimas parodė, kad trečioji „Pfizer/BioNTech“ COVID-19 vakcinos dozė 60 metų ir vyresniems žmonėms suteikė 4 kartus didesnę apsaugą nuo koronaviruso infekcijos nei prieš tai gautos dvi dozės.
Praėjus mažiau nei mėnesiui po pradėtos masinės revakcinacijos, naujų atvejų ir sunkių susirgimų skaičiai ėmė pastebimai mažėti.
Mokslininkai daro išvadas, kad trečioji dozė – veiksminga priemonė prieš susirgimų augimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
